Navigation Navigation

Web Content Display Web Content Display

Ekstremalūs reiškiniai – ką daryti?

Vasaros reiškiniai

Karštis

Karštis

Karštis – terminė aplinka, kuri stipriai veikia žmogaus komfortą ir savijautą. Retai pasikartojanti itin aukšta temperatūra gali sutrikdyti sveikatą ar net tapti mirties priežastimi. Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus asmenims, kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1-2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥ 30 ºC. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai stichinis meteorologinis reiškinys - kaitra.

Jauni, aktyvūs žmonės dažniausiai perkaista arba nukenčia nuo šilumos smūgio, pagyvenę – nuo perkaitimo neretai miršta. Per karščius žmogus netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o tai iššaukia rimtų sveikatos sutrikimų.

Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra yra pavojinga konkrečiam asmeniui, negalima. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Dėl greitesnio išsausėjimo karščio bangos metu, sparčiai didėja miškų gaisringumo rizika. Aukšta temperatūra gali sukelti nepatogumų ir keliaujantiems: deformuojasi kelio danga, išplaukus bitumui atsiranda slidžių kelio ruožų ir transporto priemonės praranda stabilumą. Tvyrant karščiui, deformuojasi geležiniai bėgiai, todėl turi būti mažinamas traukinių greitis.

Kaip elgtis/pasiruošti?

  • ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
  • lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis - anksti ryte arba vakare;
  • būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
  • vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
  • esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
  • nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
  • pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
  • užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
  • keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
  • būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
  • venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
  • kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
  • vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
  • jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.

Patarimai darbdaviams: karštomis vasaros dienomis organizuokite darbus taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais. Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės. Pasistenkite, kad darbuotojai visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu, įrenkite atsivėsinimo vietas. Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Kruša

Kruša

Kruša – netaisyklingos formos ledo gabaliukų (ledėkų) pavidalo krituliai, dažniausiai iškrentantys šiltuoju metų laiku. Dažniausiai kruša iškrenta mažoje, ne didesnėje kaip 40 km² teritorijoje, todėl ne visada fiksuojama meteorologijos stotyse. Kuo didesni krušos ledėkai, tuo mažesnėje teritorijoje jie iškrenta. Šis reiškinys gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Neretai krušą lydi perkūnija, kartais škvalinis vėjas.

Pavojingu meteorologiniu reiškiniu kruša yra laikoma tada, kai ledėkų skersmuo siekia 6-19 mm, o stichiniu - kai jų skersmuo ≥ 20 mm.

Kruša daug nuostolių padaro transportui, orlaiviams, pastatams ir jų konstrukcijoms, sodams, daržams, žemės ūkio pasėliams. Dideli ledėkai gali sužeisti žmones ir gyvūnus, kelti pavojų jų gyvybėms.

Automobiliams, stoglangiams, pastatams kruša dažniausiai daro kosmetinę žalą, įlenkiant ar pažeidžiant dangas, išdaužiant langus ir k.t. Lėktuvai gali patirti staigių gedimų, jei susiduria su didesniais nei 13 mm krušos ledėkais. Orlaiviui leidžiantis, pavojų kelia ir ledėkų sankaupos ant nusileidimo tako.

Krušos ledėkai gali pažeisti visus žemės ūkio augalus - niokoja lapus, žiedus, stiebus ir ištisus pasėlių plotus.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • prasidėjus krušai prisidenkite galvą, veidą ir kuo skubiau susiraskite pastogę. Neradę kur pasislėpti, apsisaugoti galite pritūpę ir užsidengę galvą rankomis;
  • esant galimybei likite patalpoje, uždarykite duris ir langus, laikykitės nuo jų atokiau;
  • pastebėję pagyvenusius arba neįgalius žmones, padėkite jiems pasiekti saugesnę vietą;
  • pasirūpinkite augintinių ir kitų naminių gyvulių pastogėmis;
  • palikite automobilį saugioje vietoje – po stogu arba garaže. Jei kruša užklupo kelyje, sustokite artimiausioje degalinėje arba po viaduku;
  • jei kyla reali grėsmė sveikatai, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

Labai smarki audra

Labai smarki audra

Labai smarki audra – vienas iš pavojingiausių reiškinių Lietuvoje, pasikartojantis kiekvieną šiltąjį metų sezoną (dažniausiai nuo gegužės iki rugsėjo). Šis reiškinys susiformuoja esant itin dideliam atmosferos nepastovumui, per karščio bangas arba kai jas staigiai keičia gerokai vėsesnis oras.

Siaučiant tokiai audrai tenka susidurti net su keliais sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiais meteorologiniais reiškiniais: liūtimi, perkūnija, škvalu ir kruša.

Labai smarki audra – tai pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas, kurį sudaro:

  • perkūnija,
  • smarkus lietus (kritulių kiekis ≥ 15 mm per ≤ 12 val.),
  • kartu gali būti fiksuojamas škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥ 15 m/s),
  • gali iškristi kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm).

Praūžianti labai smarki audra padaro daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui. Audros padariniams galima priskirti visas žalas, kurias sukelia perkūnija, liūtys, škvalas arba kruša. Šių meteorologinių reiškinių derinys maksimaliai padidina žalos tikimybę ir nuostolių dydį.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite hidrometeorologinių prognozių informaciją ir laikykitės institucijų pateikiamų rekomendacijų;
  • esant galimybei likite namuose, sandariai uždarykite langus ir duris, būkite toliau nuo jų;
  • nepalikite be priežiūros vaikų, neįgalių asmenų, pasirūpinkite vienišų, vyresnio amžiaus kaimynų bei naminių gyvūnų saugumu;
  • pasirenkite galimiems elektros energijos tiekimo trikdžiams - audra gali užsitęsti, todėl dingus elektrai, pravartu turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, degtukų, geriamojo vandens atsargų;
  • surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose;
  • jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje;
  • nepalikite automobilio prie aukštų medžių;
  • jei būtina išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujas, sandariai uždarykite langus ir duris;
  • būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose;
  • pastebėjus nutrūkusį elektros oro linijos laidą, jokiu būdu jo nelieskite ir laikykitės bent 8 metrų atstumo. Kuo greičiau apie tai informuokite ESO nemokamu telefonu 1852;
  • pavojaus atveju su gelbėjimo tarnybomis galite susisiekti skubiuoju pagalbos numeriu 112.

Lietus

Lietus

Lietus – vandens lašai, krentantys ant žemės paviršiaus iš sluoksninių ar kamuolinių lietaus debesų. Lietaus kiekis – tai vandens sluoksnis (jo storis milimetrais), kuris susidarytų ant horizontalaus, nepralaidaus paviršiaus per tam tikrą laiką (valandą, parą, mėnesį, metus).

Lietuvoje vasarą formuojasi itin intensyvios liūtys, kurios įprastai trunka neilgai - iki 3 valandų. Vasaros liūtis neretai lydi perkūnija, pasitaiko ir škvalas ar kruša. Tokio lietaus lašai yra daug didesni negu ištisinio lietaus ir per liūtis dažnai iškrinta labai didelis kritulių kiekis.

Lietus skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį:

  • pavojingas lietaus kiekis – ≥ 15 ir < 50 mm lietaus per ≤ 12 val.;
  • stichinis lietaus kiekis – 50-80 mm lietaus per ≤ 12 val.;
  • katastrofinis lietaus kiekis – > 80 mm lietaus per ≤ 12 val.

Smarkios liūtys yra pavojingas reiškinys – jų metu išplaunami, išguldomi pasėliai, paviršiniai vandens srautai ardo dirvožemį, gali formuoti įgriuvas ir nuošliaužas, šlaituose išversti medžius ir t. t.

Miestuose asfaltuota danga stabdo vandens sugėrimą, lietaus surinkimo sistemos nesusidoroja su intensyviais krituliais, dažnai užliejamos žemiausios miestų vietos, namų rūsiai, apliejami namai ir butai, nukenčia juose esantis turtas. Apsemti keliai ir gatvės trikdo transporto eismą, su sunkumais susiduria ir pėstieji.

Stiprus lietus, besitęsiantis iki keliolikos valandų ir pasikartojantis 2–3 paras iš eilės, upėse sukelia staigius poplūdžius (vanduo gali pakilti 2–3 m ir daugiau). Pagrindinėms upėms išsiliejus iš krantų, vanduo semia dideles teritorijas, namus, kelius, žemės ūkio plotus, žalą patiria ir pačių upių ekosistemos.

Lietus

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo stiprių liūčių?

Prieš stiprų lietų:

  • įsitikinkite, kad išklausėte pačią naujausią orų prognozę, atkreipkite dėmesį ar numatomos intensyvios liūtys;
  • patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas - vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos;
  • užsandarinkite kanalizacijos vamzdžius mediniais kamščiais ar kitomis priemonėmis, uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas;
  • perkelkite buitinį turtą ir teršiančias chemines medžiagas taip, kad jų sąlyčio su vandeniu tikimybė būtų minimali;
  • įkraukite mobilųjį telefoną, turėkite žibintuvėlį, baterijomis maitinamą radiją;
  • išjunkite elektros energijos maitinimą, būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams;
  • jeigu jūsų namas yra tarp kalvų žemesnėje vietovėje, pasistatykite vandens užtvaras, kad vanduo iš aukščiau nesubėgtų prie pamatų;
  • pasirūpinkite geriamuoju vandeniu, maistu, tvarkingu automobilio akumuliatoriumi ir kuru - to prireiks, jei dėl liūčių prasidės poplūdis;
  • pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos.

Per stiprų lietų:

  • nevykite iš namų be rimtos priežasties - palaukite, kol lietus nurims;
  • laikykitės atokiau nuo užtvindytų elektrinių, elektros prietaisų ir kabelių;
  • jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Su savimi turėkite telefoną, antklodžių, maisto ir švaraus geriamojo vandens;
  • važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Galima sustoti šalikelėje, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol bus galima saugiai tęsti kelionę;
  • nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės. Bandymas lengvuoju transportu įveikti didžiulį vandens telkinį gali baigtis hidrosmūgiu;
  • pavojaus atveju su gelbėjimo tarnybomis galite susisiekti skubiuoju pagalbos numeriu 112.

Miškų gaisrų pavojus

Miškų gaisrų pavojus

Gaisras – viena labiausiai paplitusių stichinių nelaimių miškuose. Lietuvoje miškų gaisrų sezonas dažniausiai trunka nuo balandžio iki lapkričio, pavojingiausia situacija būna pavasarį – kai ant žemės daug sausų pernykščių lapų, smulkių šakelių, o nauja žolės paklotė dar neišdygusi.

Didelę įtaką miškų gaisringumui turi kritulių trūkumas, aukšta temperatūra, mažas oro drėgnumas, vėjo stiprumas, debesuotumas, pavojingi meteorologiniai reiškiniai (žaibai, sausra). Tačiau dėl gamtos reiškinių kyla tik apie 10 % miškų gaisrų, o apie 90 % jų sukelia žmogaus aplaidumas, nuorūkos, stovyklautojų galutinai neužgesintos laužavietės ir paliktos šiukšlės (ypač stiklo), taip pat tyčiniai padegimai. Ilgalaikės sausros metu miškas gali užsidegti savaime.

Sausringas laikotarpis miškuose yra pavojingas meteorologinis reiškinys. Jis fiksuojamas, kai pasiekiama IV gaisringumo klasė ir trunka 1 dieną ir ilgiau.

Kai pasiekiama V miškų gaisringumo klasė, tai yra stichinis meteorologinis reiškinys - sausra miškuose.

Gaisringumo klasė Gaisrų sąlygos Gaisrų rūšys
I Gaisrams kilti sąlygų nėra -
II Gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5-10 %) Gali kilti silpni žemutiniai gaisrai
III Gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 11-30 %) Gali kilti vidutiniai ir stiprūs žemutiniai gaisrai
IV Gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 31-60 %) Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus
V Gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė 61-100 %) Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus

Gaisrai miškuose padaro daug žalos gamtai: sudega augalai, žūsta gyvūnai, yra pažeidžiama ekosistema, sunaikinamas gamtovaizdis, žmonių turtas. Gaisro metu į atmosferą sklinda karštis, dūmai, įvairūs teršalai. Ugnis ir dūmuose esančios kenksmingos medžiagos kelia pavojų sveikatai ir gyvybei: žmogus gali apdegti, užtrokšti dūmais, jų smulkios dalelės sukelia kraujotakos sutrikimus, uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai ir asmenys, sergantys astma bei chroniškomis plaučių ligomis. Miškui užsidegus šalia kelio, dėl dūmų sumažėja matomumas, iškyla pavojus eismo dalyviams. Didelio masto gaisrai gali sutrikdyti skrydžius.

Išsamesnę informaciją apie miškų gaisringumą rasite čia.

Kaip elgtis/pasiruošti?

  • sekite orų prognozes bei miškininkų pateikiamą informaciją apie gaisrų pavojų miškuose;
  • stovyklaudami laužus kūrenkite tik tam skirtose laužavietėse;
  • būdami gamtoje nemeskite degių arba ugnį sukelti galinčių atliekų (nuorūkos, stiklas ir kt.);
  • pastebėję kilusį gaisrą nepanikuokite ir nedelsiant apie tai praneškite skubiosios pagalbos telefonu 112;
  • jeigu gaisras užklupo iškylaujant, susiraskite saugią vietą (tai gali būti natūralios gamtinės kliūtys: didelė, atvira miško laukymė, upės pakrantė);
  • eiti į saugią vietą reikia prieš vėją, gaisrą aplenkiant šonu. Jeigu šalia yra vandens telkinys, slėpkitės vandenyje prisidengę veidą šlapiu audeklu, sudrėkinkite rūbus.

Perkūnija

Perkūnija

Perkūnija – tai galinga elektrostatinė iškrova tarp debesų arba tarp debesų ir žemės, lydima žaibo ir griaustinio. Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltesnį oro sluoksnį. Elektros iškrovos - žaibai - yra vienas iš pačių pavojingiausių meteorologinių reiškinių, atimantis daug žmonių gyvybių

Žaibas gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei bei pakenkti sveikatai: jo smūgis dažnai sukelia vidaus organų ir raumenų pažeidimus, galimas laikinas sąmonės praradimas, orientacijos sutrikimas, gali sutrikti gebėjimas šnekėti, judėti, taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, raumenų traukuliai, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko. Pažeidus smegenis sutrinka kvėpavimas, žmogus pradeda dusti, gali sustoti širdis.

Perkūnija daro didelę žalą ir turtui - sukelia pastatų, miškų gaisrus, gali pakenkti elektros linijoms, sutrikdyti elektros tiekimą. Dažniausiai žaibo iškrovos sugadina gyventojų elektrinę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, automatinių vartų, garažų sistemos, šildymo katilai, vandens tiekimo ir valymo įranga, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, apsaugos signalizacija ir kt. Žaibo iškrova nebūtinai sukelia gaisrą, bet gali apgadinti langų apdailą, apsvilinti kaminą ar kitas namo konstrukcijos dalis.

Kaip apsisaugoti nuo perkūnijos?

  • pastatus nuo perkūnijos apsaugos teisingai įrengta ir tvarkinga žaibosaugos sistema;
  • mokykite vaikus, kad griaustinis nėra pavojingas, bet žaibas – itin pavojingas reiškinys;
  • būkite įkrovę savo mobilųjį telefoną, tačiau be reikalo juo nesinaudokite;
  • jei reikėtų išsikviesti skubią pagalbą, skambinkite telefonu 112.

Jei per perkūniją esate patalpoje:

  • būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams;
  • uždarykite pastatų duris ir langus, įvairias ventiliacines angas - taip apsisaugosite nuo skersvėjų, kurie gali pritraukti kamuolinį žaibą;
  • pamatę kamuolinį žaibą, stenkitės išlikti ramūs, nedarykite staigių judesių, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Nebandykite bėgti, nes oro srovė gali žaibą pritraukti prie jūsų;
  • ištraukite buitinius prietaisus iš maitinimo šaltinio ir nesinaudokite kištukiniais lizdais;
  • nekurkite ugnies krosnyje, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir pritraukia žaibą.

Jei per perkūniją esate lauke:

  • jei įmanoma, kuo greičiau grįžkite į patalpą, padėkite vyresniems ir sergantiems žmonėms patekti į saugią vietą;
  • jei esate išvykę automobiliu, apsisaugoti nuo žaibo galite ir būdami jame - uždarykite langus ir nesilieskite prie metalinių konstrukcijų;
  • nebūkite šalia pavienių medžių, metalinių stulpų ar sodų - blyksnio smūgio tikimybė ten didesnė;
  • jei griaustinis jus užklupo vandens telkinyje, nedelsdami plaukite į krantą, nes vanduo yra geras elektros laidininkas ir traukia žaibus;
  • jei esate pievoje, kurioje žemė ir žolė įmirkusi nuo lietaus, nebėkite, o judėkite mažais žingsneliais, laikydami koją prie kojos.

Papildomi patarimai:

  • jei pastebėjote tiesioginio pavojaus riziką, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112;
  • jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus - net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.

Poplūdis

Poplūdis

Poplūdis – staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai dažniausiai kartojasi keletą kartų per metus, kartais vienas paskui kitą. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas.

Liūčių poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai - gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą.

Kaip pasiruošti poplūdžiui?

Gyvenant zonoje, kurioje yra rizika kilti poplūdžiui:

  • turėkite neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę, lietpalčius ir kt.);
  • įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
  • pasirūpinkite ilgai negendančiais maisto produktais mažiausiai 10-čiai parų;
  • turėkite reikiamų medikamentų, geriamo vandens, degtukų, žvakių, žibintų, mobiliojo ryšio priemonių, atsarginių elementų;
  • užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
  • patikrinkite ar garažuose, rūsiuose bei kituose ūkiniuose pastatuose nėra atvirų teršalų, kurie gali pakliūti į vandenį ir poplūdžio metu užteršti aplinką (įvairūs chemikalai, tepalai, pesticidai ir kt.).
Poplūdis

Prasidėjus poplūdžiui:

  • išlikite ramūs, nepanikuokite;
  • jeigu vanduo pradeda semti namus, saugiausia būti viršutiniuose aukštuose, palėpėse;
  • nesant būtinybei, nelipkite į vandenį - vandenyje po kojomis gali pasitaikyti kliūčių, aštrių daiktų, galite susižaloti;
  • nepalikite mažų vaikų ir senyvo amžiaus asmenų be priežiūros;
  • jeigu poplūdžio metu nusprendėte išvykti, prieš palikdami namus įsitikinkite ar išjungėte dujas, elektrą, užsukote vandenį, užrakinote duris ir uždarėte langus;
  • išvykdami įsitikinkite ar nepalikote naminių gyvūnų;
  • patikrinkite ar keliai, kuriais ruošiatės važiuoti, nėra apsemti (informaciją apie apsemtus kelius visada galite rasti tinklalapyje eismoinfo.lt).

Kiti patarimai:

  • jeigu pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852. Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius
  • laidus, patiems atlikti elektros įrenginių remonto darbus arba jungti užlietus elektros prietaisus;
  • nevalgykite vandenyje įmirkusių produktų;
  • praneškite seniūnijai ir, jei esate apsidraudę, draudimo kompanijai apie poplūdžio metu patirtus nuostolius;
  • kilus įtarimui dėl geriamojo vandens kokybės, kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.

Sausra

Sausra

Sausra – aplinkos būsena, kai tam tikro regiono atmosferoje ir dirvožemyje stebimas didesnis nei statistiškai tikėtinas tam regionui vandens trūkumas (drėgmės deficitas). Meteorologinė sausra priklauso nuo drėgmės ir kritulių trūkumo bei temperatūros per tam tikrą laikotarpį. Šis reiškinys gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku

Hidrologinė sausra – užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas. Ji yra apibūdinama kaip lokaliu arba regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas. Tai sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas reiškinys bei viena iš pačių pavojingiausių gamtinių nelaimių.

Sausros skirstomos į pavojingas bei stichines, priklausomai nuo jų intensyvumo ir trukmės.

Dėl sausros didžiulių nuostolių patiria energetikos, laivybos, rekreacijos, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriai. Šis reiškinys didina gaisrų tikimybę, gali prasidėti dykumėjimas, dulkių arba smėlio audros. Sausros pasekmės taip pat jaučiamos ūkyje: mažėja derlius, gaišta naminiai gyvuliai.

Sausringu laikotarpiu pastebima akivaizdi žala vandens telkinių būklei ir vandens kokybei, augalijai. Mažėjant gruntinio vandens atsargoms, senka šuliniai, vandens talpyklos, džiūsta ežerai, šaltiniai, upės. Esant žemam vandens lygiui, vandens telkiniuose didėja temperatūra, sparčiau veši vandens augalija, vandenyje gyvenantiems organizmams ima stigti deguonies, sutrinka rūšių migracija.

Kaip apsaugoti vandens telkinius, kad jų būklė hidrologinės sausros metu nepablogėtų?

  • nenaudokite upių ir ežerų vandens daržų arba vejų laistymui;
  • esant galimybei išvalykite vandens telkinius nuo gausesnės augmenijos;
  • pastebėjus kliūtį, trukdančią upės vandeniui nutekėti, ją pašalinkite;
  • nenaikinkite natūralios upių vagos apsaugos (pakrantėse augantys medžiai, krūmai).

Kaip pasiruošti sausrai?

  • stebėkite informaciją apie būsimus orus, ypač apie žadamus kritulius;
  • daržų ir vejų laistymui naudokite lietaus vandenį;
  • sodinkite medžius ir krūmus - jie apsaugo dirvą nuo intensyvaus garavimo ir palaiko drėgmę net sausrų laikotarpiu;
  • jeigu naudojatės šuliniais arba gręžiniais, įvertinkite savo vandens sąnaudas ir nenaudokite jo veltui;
  • jeigu turite galimybę, įrenkite nuotekų valymo sistemas - perdirbtas vanduo gali būti naudojamas laistymui;
  • išgirdus apie galimą hidrologinę sausrą, pasirūpinkite papildomomis geriamojo vandens atsargomis.

Šalnos

Šalnos

Pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje ir pabaigoje bei rudens pradžioje augalus gali pažeisti šalnos – dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros oro temperatūra yra teigiama (vegetacijos periodas).

Šalnų poveikis įvairioms žemės ūkio kultūroms priklauso nuo jų trukmės. Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams kenkia labiau nei trumpos, bet stiprios. Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis. Žydėjimo ir brendimo laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse.

Lietuvoje šalna augalų vegetacijos laikotarpiu gali būti pavojingas ar stichinis reiškinys: pavojingas, kai augalų vegetacijos laikotarpiu paros vidutinė oro temperatūra yra ≥ 5 ºC, o stichinis - kai paros vidutinė oro temperatūra būna ≥ 10 °C.

Lietuvoje šalnos gali pridaryti nemažai nuostolių: pavasario šalnos – augalų daigams, vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės netenka savo vertingų savybių, pasikeičia jų skonis ir išvaizda.

Pavasarinių šalnų labiausiai bijo agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, cukinijos, patisonai, visžaliai lapuočiai, vazoniniai balkono ar terasos augalai. Daržovės, kurioms šalnos turi mažai įtakos: salotos, kopūstai, kalafiorai, brokoliai, petražolės, ridikėliai, ankstyvosios morkos, žirniai.

Kaip apsisaugoti nuo šalnų?

  • sėjos arba sodinimo laiką reikia derinti taip, kad išvengtumėte ilgai trunkančių pavasarinių šalnų, o derlių nuimti iki rudeninių šalnų;
  • jautrius augalus (daržoves) apsaugoti nuo šalnų galima juos sėjant ar sodinant iškilesnėse, atvirose reljefo vietose, nes ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui;
  • pavasarį iš anksto uždenkite jautresnius augalus, kad apsaugotumėte nuo šalčio - ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti;
  • šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Per flisą augalą pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma ir drėgmė;
  • paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų - drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu - tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų sumažina ne tik dirvos drėkinimas, bet ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu;
  • augalams iki ryto nuvytus dėl šalčio, juos reikėtų laistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu - tai mažina temperatūros kontrastą, kurį sukelia intensyvūs rytiniai saulės spinduliai ir tikėtina, kad augalas atsigaus;
  • prieš patekant saulei, galima tiesiogiai šildyti aplinką arba sukelti oro srautų judėjimą ventiliatoriais (labiau tinka uždaresnėms erdvėms).

Ultravioletinė spinduliuotė

Ultravioletinė spinduliuotė

Ultravioletiniams (UV) spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Mažos ultravioletinių spindulių dozės yra puikus vitamino D šaltinis, skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, tačiau didelė UV dozė gali sukelti rimtų padarinių žmogaus sveikatai. Pernelyg ilgas buvimas saulėje gali būti nudegimų, perkaitimo, saulės smūgio, odos ligų (tokių kaip vėžys), akių ligų (pvz., ardoma akies tinklainė), ir netgi staigios mirties priežastimi.

Elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa - tai energijos masė, šviesos greičiu judanti nuo Saulės mūsų link. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai, vadinamai matomąja šviesa (400–700 nm). Spektro dalis, prasidedanti nuo 200 nm bangos ilgio ir siekianti violetinės matomos šviesos 400 nm bangų ilgį, yra vadinama ultravioletine šviesa.

UV indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia, kokios apsaugos nuo saulės reikia:

Indeksas Indekso įvertinimas Reikalinga apsauga
0-2 UVI žemas Apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė)
3-5 UVI vidutinis Reikalinga skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius SPF15 ir daugiau
6-7 UVI aukštas Reikalinga aukščiau išvardinta apsauga; geriausias laikas būti saulėje - iki 11 val. ir po 16 val.
8-10 UVI labai aukštas Reikalinga ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti

Kaip elgtis/pasiruošti?

  • naudokite priemones, apsaugančias nuo UV spinduliuotės (kremai ir losjonai su SPF15 ir daugiau, saulės akiniai su 99–100 % UVA/UVB apsauga). Kremo aplikaciją kartokite bent kartą per valandą arba po maudymosi ar apsišluostymo rankšluosčiu;
  • gerkite daug skysčių - mažais kiekiais, bet dažnai. Venkite putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens;
  • stebėkite savo buvimo saulėje laiką ir trukmę, ypač apie vidurdienį, stenkitės daugiau laiko praleisti pavėsyje. Geriausias laikas būti saulėje - iki 11 val. ir po 16 val.;
  • būdami ilgesnį laiką saulėje, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis (taip pat ir ilgas kelnes), nepamirškite galvos apdangalų;
  • po ilgesnio buvimo saulėje stebėkite savo kūną: apžiūrėkite turimus apgamus, pigmentines dėmes, atkreipkite dėmesį ar nepakito jų būklė, ar neatsirado naujų darinių.

Vėjas

Vėjas

Stiprūs, gūsingi vėjai - vienas iš dažniausiai nuostolių atnešančių reiškinių. Smarkus vėjas, škvalas ar viesulas skiriasi pagal judėjimo pobūdį, intensyvumą, išplitimą ir trukmę, tačiau jų sukeliamos pasekmės yra panašios. Stiprūs vėjai gali padaryti daug žalos įvairiems Lietuvos ūkio sektoriams bei gyventojams. Šiltuoju metų periodu dažniausiai pasitaiko škvalas ir viesulas

Škvalas yra staigus vėjo sustiprėjimas ne mažiau nei 8 m/s per trumpą (1-3 min) laiką, gali trukti iki keliolikos minučių. Škvalinis vėjas akimirksniu keičia ne tik greitį, bet ir kryptį. Toks vėjas dažniausiai susidaro šiltuoju metų laiku ir yra susijęs su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis. Priekinėje debesies dalyje šiltas oras kyla į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn - taip susidaro stiprus sūkurys, turintis horizontalią ašį. Per škvalą vėjo greitis gali siekti virš 30 m/s.

Viesulas – galingas oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, panašus į piltuvą ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu. Sūkurio viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Oro judėjimo greitis sūkuryje viršija 18 m/s ir dažnai pasiekia 40-50 m/s, kartais gali siekti 130 m/s. Viesulas yra labai lokalus meteorologinis reiškinys, kuris susisuka kamuolinio lietaus debesies priekinėje dalyje.

Piltuvas, pasiekęs sausumos ar vandens paviršių, siurbia viską aplink. Įsiurbti daiktai sūkuriu kyla aukštyn, o vėliau yra mėtomi į šalis. Jo skersmuo virš vandens būna 50–200 m, sausumoje nuo keliasdešimties metrų iki maždaug 1 km. Viesulas gali “nuskrieti” nuo keliolikos iki keliasdešimties kilometrų, kol netenka savo jėgos ir išnyksta. Vidutinė jo gyvavimo trukmė siekia 5–10 min, bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos.

Lietuvoje vėjas, škvalas ar viesulas pagal stiprumą 10 m aukštyje yra skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį:

  • pavojingas - nuo ≥15 iki <28 m/s;
  • stichinis - nuo 28 iki 32 m/s (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje);
  • katastrofinis - 33 m/s ir stipresnis (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje).

Šėlstantis vėjas griauna namus, nuplėšia ar pažeidžia stogus, varto medžius, laužo jų šakas, apverčia automobilius ar netinkamose vietose laikomas talpas su pavojingomis medžiagomis, nuneša lengvų konstrukcijų statinius ir stendus, nuverčia ar pažeidžia elektros oro linijų stulpus. Vėjo nešiojamos nuolaužos ar palikti daiktai gali išdaužti namų, automobilių langus, sužaloti ar užmušti žmones, gyvūnus.

Dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti stiprių vėjų pasekmė – išvartyti medžiai, kurie krisdami gali nutraukti elektros laidus, užkristi ant automobilių, palapinių, gyvenamųjų namų ir pan. Medžių išvartos neretai užtveria kelius, susidaro automobilių spūstis. Didelę žalą patiria ir miškininkystės sektorius, nes gali būti suniokota dešimtys ar šimtai, kartais tūkstančiai hektarų miško, pažeidžiama mediena, kuri praranda savo vertę.

Nutrūkę ir nukritę ant degių medžiagų elektros laidai gali sukelti gaisrą, o laidams panirus į telkšančias balas ar arti gyvenamųjų namų esančius vandens telkinius yra didelis pavojus, kad elektros srovė nutrenks žmones.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

Prieš prasidedant stichijai:

  • sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius;
  • išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite;
  • sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kt.;
  • gyvulius įveskite į ūkinį pastatą ir uždarykite jo duris;
  • pasiteiraukite kaimynų ar jie girdėjo pranešimus apie stiprėjantį vėją, padėkite jiems pasiruošti stichijai ir informuokite, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112.

Patarimai darbdaviams: prieš prasidedant stichijai perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą meteorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikini pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai. Sustabdykite krovos darbus su kranais, nedirbkite su atvira ugnimi. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.

Pučiant stipriam vėjui:

  • nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, nestatykite šiose vietose automobilių;
  • laikykitės kaip galima toliau nuo lengvos konstrukcijos ir apgriautų pastatų, tiltų, estakadų ir pramonės objektų;
  • nebūkite statybvietėse arba arti jų;
  • namuose turėkite įkrautą mobilųjį telefoną, žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, geriamojo vandens atsargų;
  • nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, duris;
  • jei stiprūs vėjai užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, esant poreikiui sustokite;
  • prieš pradėdami likviduoti patirtus nuostolius palaukite, kol vėjas visiškai nurims.