Pasiruoškite ekstremaliems orams

Vasaros reiškiniai

Karštis+

Karštis – terminė aplinka, kuri stipriai veikia žmogaus komfortą ir savijautą. Retai pasikartojanti itin aukšta temperatūra gali sutrikdyti sveikatą ar net

tapti mirties priežastimi. Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus asmenims, kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1-2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥ 30 ºC. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Jauni, aktyvūs žmonės dažniausiai perkaista arba nukenčia nuo šilumos smūgio, pagyvenę – nuo perkaitimo neretai miršta. Per karščius žmogus netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o tai iššaukia rimtų sveikatos sutrikimų.

Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra yra pavojinga konkrečiam asmeniui, negalima. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Dėl greitesnio išsausėjimo karščio bangos metu, sparčiai didėja miškų gaisringumo rizika. Aukšta temperatūra gali sukelti nepatogumų ir keliaujantiems: deformuojasi kelio danga, išplaukus bitumui atsiranda slidžių kelio ruožų ir transporto priemonės praranda stabilumą. Tvyrant karščiui, deformuojasi geležiniai bėgiai, todėl turi būti mažinamas traukinių greitis.

Kaip elgtis/pasiruošti?

  • ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
  • lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vakare;
  • būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
  • vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
  • esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
  • nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
  • pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
  • užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
  • keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
  • būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
  • venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
  • kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
  • vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
  • jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.

Patarimai darbdaviams:

karštomis vasaros dienomis organizuokite darbus taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais. Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės. Pasistenkite, kad darbuotojai visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu, įrenkite atsivėsinimo vietas. Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Kruša+

krušaKruša – netaisyklingos formos ledo gabaliukų (ledėkų) pavidalo krituliai, dažniausiai iškrentantys šiltuoju metų laiku. Dažniausiai kruša iškrenta mažoje, ne didesnėje kaip 40 km² teritorijoje, todėl ne visada fiksuojama meteorologijos stotyse. Kuo didesni krušos ledėkai, tuo mažesnėje teritorijoje jie iškrenta. Šis reiškinys gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Neretai krušą lydi perkūnija, kartais škvalinis vėjas.

Pavojingu meteorologiniu reiškiniu kruša yra laikoma tada, kai ledėkų skersmuo siekia 6-19 mm, o stichiniu – kai jų skersmuo ≥ 20 mm.

Kruša daug nuostolių padaro transportui, orlaiviams, pastatams ir jų konstrukcijoms, sodams, daržams, žemės ūkio pasėliams. Dideli ledėkai gali sužeisti žmones ir gyvūnus, kelti pavojų jų gyvybėms.

Automobiliams, stoglangiams, pastatams kruša dažniausiai daro kosmetinę žalą, įlenkiant ar pažeidžiant dangas, išdaužiant langus ir k.t. Lėktuvai gali patirti staigių gedimų, jei susiduria su didesniais nei 13 mm krušos ledėkais. Orlaiviui leidžiantis, pavojų kelia ir ledėkų sankaupos ant nusileidimo tako.

Krušos ledėkai gali pažeisti visus žemės ūkio augalus – niokoja lapus, žiedus, stiebus ir ištisus pasėlių plotus.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • prasidėjus krušai prisidenkite galvą, veidą ir kuo skubiau susiraskite pastogę. Neradę kur pasislėpti, apsisaugoti galite pritūpę ir užsidengę galvą rankomis;
  • esant galimybei likite patalpoje, uždarykite duris ir langus, laikykitės nuo jų atokiau;
  • pastebėję pagyvenusius arba neįgalius žmones, padėkite jiems pasiekti saugesnę vietą;
  • pasirūpinkite augintinių ir kitų naminių gyvulių pastogėmis;
  • palikite automobilį saugioje vietoje – po stogu arba garaže. Jei kruša užklupo kelyje, sustokite artimiausioje degalinėje arba po viaduku;
  • jei kyla reali grėsmė sveikatai, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

 

Labai smarki audra+

 

Labai smarki audra – vienas iš pavojingiausių reiškinių Lietuvoje, pasikartojantis kiekvieną šiltąjį metų sezoną (dažniausiai nuo gegužės iki rugsėjo). Šis reiškinys susiformuoja esant itin dideliam atmosferos nepastovumui, per karščio bangas arba kai jas staigiai keičia gerokai vėsesnis oras.

Siaučiant tokiai audrai tenka susidurti net su keliais sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiais meteorologiniais reiškiniais: liūtimi, perkūnija, škvalu ir kruša.

Labai smarki audra – tai pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas, kurį sudaro:

  • perkūnija,
  • smarkus lietus (kritulių kiekis ≥ 15 mm per ≤ 12 val.),
  • kartu gali būti fiksuojamas škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥ 15 m/s),
  • gali iškristi kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm).

Praūžianti labai smarki audra padaro daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui. Audros padariniams galima priskirti visas žalas, kurias sukelia perkūnija, liūtys, škvalas arba kruša. Šių meteorologinių reiškinių derinys maksimaliai padidina žalos tikimybę ir nuostolių dydį.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite hidrometeorologinių prognozių informaciją ir laikykitės institucijų pateikiamų rekomendacijų;
  • esant galimybei likite namuose, sandariai uždarykite langus ir duris, būkite toliau nuo jų;
  • nepalikite be priežiūros vaikų, neįgalių asmenų, pasirūpinkite vienišų, vyresnio amžiaus kaimynų bei naminių gyvūnų saugumu;
  • pasirenkite galimiems elektros energijos tiekimo trikdžiams – audra gali užsitęsti, todėl dingus elektrai, pravartu turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, degtukų, geriamojo vandens atsargų;
  • surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose;
  • jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje;
  • nepalikite automobilio prie aukštų medžių;
  • jei būtina išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujas, sandariai uždarykite langus ir duris;
  • būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose;
  • pastebėjus nutrūkusį elektros oro linijos laidą, jokiu būdu jo nelieskite ir laikykitės bent 8 metrų atstumo. Kuo greičiau apie tai informuokite ESO nemokamu telefonu 1852;
  • pavojaus atveju su gelbėjimo tarnybomis galite susisiekti skubiuoju pagalbos numeriu 112.
Lietus+

Lietus – vandens lašai, krentantys ant žemės paviršiaus iš sluoksninių ar kamuolinių lietaus debesų. Lietaus kiekis – tai vandens sluoksnis (jo storis milimetrais), kuris susidarytų ant horizontalaus, nepralaidaus paviršiaus per tam tikrą laiką (valandą, parą, mėnesį, metus).

Lietuvoje vasarą formuojasi itin intensyvios liūtys, kurios įprastai trunka neilgai – iki 3 valandų. Vasaros liūtis neretai lydi perkūnija, pasitaiko ir škvalas ar kruša. Tokio lietaus lašai yra daug didesni negu ištisinio lietaus ir per liūtis dažnai iškrinta labai didelis kritulių kiekis.

Lietus skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį:

  • pavojingas lietaus kiekis – ≥ 15 ir < 50 mm lietaus per ≤ 12 val.;
  • stichinis lietaus kiekis – 50-80 mm lietaus per ≤ 12 val.;
  • katastrofinis lietaus kiekis – > 80 mm lietaus per ≤ 12 val.

Smarkios liūtys yra pavojingas reiškinys – jų metu išplaunami, išguldomi pasėliai, paviršiniai vandens srautai ardo dirvožemį, gali formuoti įgriuvas ir nuošliaužas, šlaituose išversti medžius ir t. t.

Miestuose asfaltuota danga stabdo vandens sugėrimą, lietaus surinkimo sistemos nesusidoroja su intensyviais krituliais, dažnai užliejamos žemiausios miestų vietos, namų rūsiai, apliejami namai ir butai, nukenčia juose esantis turtas. Apsemti keliai ir gatvės trikdo transporto eismą, su sunkumais susiduria ir pėstieji.

Stiprus lietus, besitęsiantis iki keliolikos valandų ir pasikartojantis 2–3 paras iš eilės, upėse sukelia staigius poplūdžius (vanduo gali pakilti 2–3 m ir daugiau). Pagrindinėms upėms išsiliejus iš krantų, vanduo semia dideles teritorijas, namus, kelius, žemės ūkio plotus, žalą patiria ir pačių upių ekosistemos.

 

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo stiprių liūčių?

Prieš stiprų lietų:

  • įsitikinkite, kad išklausėte pačią naujausią orų prognozę, atkreipkite dėmesį ar numatomos intensyvios liūtys;
  • patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas – vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos;
  • užsandarinkite kanalizacijos vamzdžius mediniais kamščiais ar kitomis priemonėmis, uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas;
  • perkelkite buitinį turtą ir teršiančias chemines medžiagas taip, kad jų sąlyčio su vandeniu tikimybė būtų minimali;
  • įkraukite mobilųjį telefoną, turėkite žibintuvėlį, baterijomis maitinamą radiją;
  • išjunkite elektros energijos maitinimą, būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams;
  • jeigu jūsų namas yra tarp kalvų žemesnėje vietovėje, pasistatykite vandens užtvaras, kad vanduo iš aukščiau nesubėgtų prie pamatų;
  • pasirūpinkite geriamuoju vandeniu, maistu, tvarkingu automobilio akumuliatoriumi ir kuru – to prireiks, jei dėl liūčių prasidės poplūdis;
  • pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos.

Per stiprų lietų:

  • nevykite iš namų be rimtos priežasties – palaukite, kol lietus nurims;
  • laikykitės atokiau nuo užtvindytų elektrinių, elektros prietaisų ir kabelių;
  • jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Su savimi turėkite telefoną, antklodžių, maisto ir švaraus geriamojo vandens;
  • važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Galima sustoti šalikelėje, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol bus galima saugiai tęsti kelionę;
  • nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės. Bandymas lengvuoju transportu įveikti didžiulį vandens telkinį gali baigtis hidrosmūgiu;
  • pavojaus atveju su gelbėjimo tarnybomis galite susisiekti skubiuoju pagalbos numeriu 112.
Miškų gaisrų pavojus+

Gaisras – viena labiausiai paplitusių stichinių nelaimių miškuose. Lietuvoje miškų gaisrų sezonas dažniausiai trunka nuo balandžio iki lapkričio, pavojingiausia situacija būna pavasarį – kai ant žemės daug sausų pernykščių lapų, smulkių šakelių, o nauja žolės paklotė dar neišdygusi.

Didelę įtaką miškų gaisringumui turi kritulių trūkumas, aukšta temperatūra, mažas oro drėgnumas, vėjo stiprumas, debesuotumas, pavojingi meteorologiniai reiškiniai (žaibai, sausra). Tačiau dėl gamtos reiškinių kyla tik apie 10 % miškų gaisrų, o apie 90 % jų sukelia žmogaus aplaidumas, nuorūkos, stovyklautojų galutinai neužgesintos laužavietės ir paliktos šiukšlės (ypač stiklo), taip pat tyčiniai padegimai. Ilgalaikės sausros metu miškas gali užsidegti savaime.

Sausringas laikotarpis miškuose yra pavojingas meteorologinis reiškinys. Jis fiksuojamas, kai pasiekiama IV gaisringumo klasė ir trunka 1 dieną ir ilgiau.

Kai pasiekiama V miškų gaisringumo klasė, tai yra stichinis meteorologinis reiškinys – sausra miškuose.

Gaisringumo klasė Gaisrų sąlygos Gaisrų rūšys
I Gaisrams kilti sąlygų nėra
II Gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5-10 %) Gali kilti silpni žemutiniai gaisrai
III Gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 11-30 %) Gali kilti vidutiniai ir stiprūs žemutiniai gaisrai
IV Gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 31-60 %) Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus
V Gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė 61-100 %) Gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus

 

Gaisrai miškuose padaro daug žalos gamtai: sudega augalai, žūsta gyvūnai, yra pažeidžiama ekosistema, sunaikinamas gamtovaizdis, žmonių turtas. Gaisro metu į atmosferą sklinda karštis, dūmai, įvairūs teršalai. Ugnis ir dūmuose esančios kenksmingos medžiagos kelia pavojų sveikatai ir gyvybei: žmogus gali apdegti, užtrokšti dūmais, jų smulkios dalelės sukelia kraujotakos sutrikimus, uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai ir asmenys, sergantys astma bei chroniškomis plaučių ligomis. Miškui užsidegus šalia kelio, dėl dūmų sumažėja matomumas, iškyla pavojus eismo dalyviams. Didelio masto gaisrai gali sutrikdyti skrydžius.

Išsamesnę informaciją apie miškų gaisringumą rasite čia.

Kaip elgtis/pasiruošti?

  • sekite orų prognozes bei miškininkų pateikiamą informaciją apie gaisrų pavojų miškuose;
  • stovyklaudami laužus kūrenkite tik tam skirtose laužavietėse;
  • būdami gamtoje nemeskite degių arba ugnį sukelti galinčių atliekų (nuorūkos, stiklas ir kt.);
  • pastebėję kilusį gaisrą nepanikuokite ir nedelsiant apie tai praneškite skubiosios pagalbos telefonu 112;
  • jeigu gaisras užklupo iškylaujant, susiraskite saugią vietą (tai gali būti natūralios gamtinės kliūtys: didelė, atvira miško laukymė, upės pakrantė);
  • eiti į saugią vietą reikia prieš vėją, gaisrą aplenkiant šonu. Jeigu šalia yra vandens telkinys, slėpkitės vandenyje prisidengę veidą šlapiu audeklu, sudrėkinkite rūbus.
Perkūnija+

 

Perkūnija – tai galinga elektrostatinė iškrova tarp debesų arba tarp debesų ir žemės, lydima žaibo ir griaustinio. Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltesnį oro sluoksnį. Elektros iškrovos – žaibai – yra vienas iš pačių pavojingiausių meteorologinių reiškinių, atimantis daug žmonių gyvybių

Žaibas gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei bei pakenkti sveikatai: jo smūgis dažnai sukelia vidaus organų ir raumenų pažeidimus, galimas laikinas sąmonės praradimas, orientacijos sutrikimas, gali sutrikti gebėjimas šnekėti, judėti, taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, raumenų traukuliai, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko. Pažeidus smegenis sutrinka kvėpavimas, žmogus pradeda dusti, gali sustoti širdis.

Perkūnija daro didelę žalą ir turtui – sukelia pastatų, miškų gaisrus, gali pakenkti elektros linijoms, sutrikdyti elektros tiekimą. Dažniausiai žaibo iškrovos sugadina gyventojų elektrinę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, automatinių vartų, garažų sistemos, šildymo katilai, vandens tiekimo ir valymo įranga, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, apsaugos signalizacija ir kt. Žaibo iškrova nebūtinai sukelia gaisrą, bet gali apgadinti langų apdailą, apsvilinti kaminą ar kitas namo konstrukcijos dalis.

Kaip apsisaugoti nuo perkūnijos?

  • pastatus nuo perkūnijos apsaugos teisingai įrengta ir tvarkinga žaibosaugos sistema;
  • mokykite vaikus, kad griaustinis nėra pavojingas, bet žaibas – itin pavojingas reiškinys;
  • būkite įkrovę savo mobilųjį telefoną, tačiau be reikalo juo nesinaudokite;
  • jei reikėtų išsikviesti skubią pagalbą, skambinkite telefonu 112.

Jei per perkūniją esate patalpoje:

  • būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams;
  • uždarykite pastatų duris ir langus, įvairias ventiliacines angas – taip apsisaugosite nuo skersvėjų, kurie gali pritraukti kamuolinį žaibą;
  • pamatę kamuolinį žaibą, stenkitės išlikti ramūs, nedarykite staigių judesių, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Nebandykite bėgti, nes oro srovė gali žaibą pritraukti prie jūsų;
  • ištraukite buitinius prietaisus iš maitinimo šaltinio ir nesinaudokite kištukiniais lizdais;
  • nekurkite ugnies krosnyje, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir pritraukia žaibą.

Jei per perkūniją esate lauke:

  • jei įmanoma, kuo greičiau grįžkite į patalpą, padėkite vyresniems ir sergantiems žmonėms patekti į saugią vietą;
  • jei esate išvykę automobiliu, apsisaugoti nuo žaibo galite ir būdami jame – uždarykite langus ir nesilieskite prie metalinių konstrukcijų;
  • nebūkite šalia pavienių medžių, metalinių stulpų ar sodų – blyksnio smūgio tikimybė ten didesnė;
  • jei griaustinis jus užklupo vandens telkinyje, nedelsdami plaukite į krantą, nes vanduo yra geras elektros laidininkas ir traukia žaibus;
  • jei esate pievoje, kurioje žemė ir žolė įmirkusi nuo lietaus, nebėkite, o judėkite mažais žingsneliais, laikydami koją prie kojos.

Papildomi patarimai:

  • jei pastebėjote tiesioginio pavojaus riziką, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112;
  • jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus – net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.
Poplūdis+

Poplūdis – staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai dažniausiai kartojasi keletą kartų per metus, kartais vienas paskui kitą. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas.

Liūčių poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai – gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą.

Kaip pasiruošti poplūdžiui?

Gyvenant zonoje, kurioje yra rizika kilti poplūdžiui:

  • turėkite neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę, lietpalčius ir kt.);
  • įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
  • pasirūpinkite ilgai negendančiais maisto produktais mažiausiai 10-čiai parų;
  • turėkite reikiamų medikamentų, geriamo vandens, degtukų, žvakių, žibintų, mobiliojo ryšio priemonių, atsarginių elementų;
  • užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
  • patikrinkite ar garažuose, rūsiuose bei kituose ūkiniuose pastatuose nėra atvirų teršalų, kurie gali pakliūti į vandenį ir poplūdžio metu užteršti aplinką (įvairūs chemikalai, tepalai, pesticidai ir kt.).

 

Prasidėjus poplūdžiui:

  • išlikite ramūs, nepanikuokite;
  • jeigu vanduo pradeda semti namus, saugiausia būti viršutiniuose aukštuose, palėpėse;
  • nesant būtinybei, nelipkite į vandenį – vandenyje po kojomis gali pasitaikyti kliūčių, aštrių daiktų, galite susižaloti;
  • nepalikite mažų vaikų ir senyvo amžiaus asmenų be priežiūros;
  • jeigu poplūdžio metu nusprendėte išvykti, prieš palikdami namus įsitikinkite ar išjungėte dujas, elektrą, užsukote vandenį, užrakinote duris ir uždarėte langus;
  • išvykdami įsitikinkite ar nepalikote naminių gyvūnų;
  • patikrinkite ar keliai, kuriais ruošiatės važiuoti, nėra apsemti (informaciją apie apsemtus kelius visada galite rasti tinklalapyje eismoinfo.lt).

Kiti patarimai:

  • jeigu pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852. Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros įrenginių remonto darbus arba jungti užlietus elektros prietaisus;
  • nevalgykite vandenyje įmirkusių produktų;
  • praneškite seniūnijai ir, jei esate apsidraudę, draudimo kompanijai apie poplūdžio metu patirtus nuostolius;
  • kilus įtarimui dėl geriamojo vandens kokybės, kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
Sausra+

Sausra – aplinkos būsena, kai tam tikro regiono atmosferoje ir dirvožemyje stebimas didesnis nei statistiškai tikėtinas tam regionui vandens trūkumas (drėgmės deficitas). Meteorologinė sausra priklauso nuo drėgmės ir kritulių trūkumo bei temperatūros per tam tikrą laikotarpį. Šis reiškinys gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku

Hidrologinė sausra – užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas. Ji yra apibūdinama kaip lokaliu arba regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas. Tai sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas reiškinys bei viena iš pačių pavojingiausių gamtinių nelaimių.

Sausros skirstomos į pavojingas bei stichines, priklausomai nuo jų intensyvumo ir trukmės.

Dėl sausros didžiulių nuostolių patiria energetikos, laivybos, rekreacijos, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriai. Šis reiškinys didina gaisrų tikimybę, gali prasidėti dykumėjimas, dulkių arba smėlio audros. Sausros pasekmės taip pat jaučiamos ūkyje: mažėja derlius, gaišta naminiai gyvuliai.

Sausringu laikotarpiu pastebima akivaizdi žala vandens telkinių būklei ir vandens kokybei, augalijai. Mažėjant gruntinio vandens atsargoms, senka šuliniai, vandens talpyklos, džiūsta ežerai, šaltiniai, upės. Esant žemam vandens lygiui, vandens telkiniuose didėja temperatūra, sparčiau veši vandens augalija, vandenyje gyvenantiems organizmams ima stigti deguonies, sutrinka rūšių migracija.

Kaip apsaugoti vandens telkinius, kad jų būklė hidrologinės sausros metu nepablogėtų?

  • nenaudokite upių ir ežerų vandens daržų arba vejų laistymui;
  • esant galimybei išvalykite vandens telkinius nuo gausesnės augmenijos;
  • pastebėjus kliūtį, trukdančią upės vandeniui nutekėti, ją pašalinkite;
  • nenaikinkite natūralios upių vagos apsaugos (pakrantėse augantys medžiai, krūmai).

Kaip pasiruošti sausrai?

  • stebėkite informaciją apie būsimus orus, ypač apie žadamus kritulius;
  • daržų ir vejų laistymui naudokite lietaus vandenį;
  • sodinkite medžius ir krūmus – jie apsaugo dirvą nuo intensyvaus garavimo ir palaiko drėgmę net sausrų laikotarpiu;
  • jeigu naudojatės šuliniais arba gręžiniais, įvertinkite savo vandens sąnaudas ir nenaudokite jo veltui;
  • jeigu turite galimybę, įrenkite nuotekų valymo sistemas – perdirbtas vanduo gali būti naudojamas laistymui;
  • išgirdus apie galimą hidrologinę sausrą, pasirūpinkite papildomomis geriamojo vandens atsargomis.
Šalnos+

Pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje ir pabaigoje bei rudens pradžioje augalus gali pažeisti šalnos – dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros oro temperatūra yra teigiama (vegetacijos periodas).

Šalnų poveikis įvairioms žemės ūkio kultūroms priklauso nuo jų trukmės. Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams kenkia labiau nei trumpos, bet stiprios. Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis. Žydėjimo ir brendimo laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse.

Lietuvoje šalna augalų vegetacijos laikotarpiu gali būti pavojingas ar stichinis reiškinys: pavojingas, kai augalų vegetacijos laikotarpiu paros vidutinė oro temperatūra yra ≥ 5 ºC, o stichinis – kai paros vidutinė oro temperatūra būna ≥ 10 °C.

Lietuvoje šalnos gali pridaryti nemažai nuostolių: pavasario šalnos – augalų daigams, vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės netenka savo vertingų savybių, pasikeičia jų skonis ir išvaizda.

Pavasarinių šalnų labiausiai bijo agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, cukinijos, patisonai, visžaliai lapuočiai, vazoniniai balkono ar terasos augalai. Daržovės, kurioms šalnos turi mažai įtakos: salotos, kopūstai, kalafiorai, brokoliai, petražolės, ridikėliai, ankstyvosios morkos, žirniai.

Kaip apsisaugoti nuo šalnų?

  • sėjos arba sodinimo laiką reikia derinti taip, kad išvengtumėte ilgai trunkančių pavasarinių šalnų, o derlių nuimti iki rudeninių šalnų;
  • jautrius augalus (daržoves) apsaugoti nuo šalnų galima juos sėjant ar sodinant iškilesnėse, atvirose reljefo vietose, nes ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui;
  • pavasarį iš anksto uždenkite jautresnius augalus, kad apsaugotumėte nuo šalčio – ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti;
  • šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Per flisą augalą pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma ir drėgmė;
  • paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų – drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu – tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų sumažina ne tik dirvos drėkinimas, bet ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu;
  • augalams iki ryto nuvytus dėl šalčio, juos reikėtų laistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu – tai mažina temperatūros kontrastą, kurį sukelia intensyvūs rytiniai saulės spinduliai ir tikėtina, kad augalas atsigaus;
  • prieš patekant saulei, galima tiesiogiai šildyti aplinką arba sukelti oro srautų judėjimą ventiliatoriais (labiau tinka uždaresnėms erdvėms).
Ultravioletinė spinduliuotė+

Ultravioletiniams (UV) spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Mažos ultravioletinių spindulių dozės yra puikus vitamino D šaltinis, skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, tačiau didelė UV dozė gali sukelti rimtų padarinių žmogaus sveikatai. Pernelyg ilgas buvimas saulėje gali būti nudegimų, perkaitimo, saulės smūgio, odos ligų (tokių kaip vėžys), akių ligų (pvz., ardoma akies tinklainė), ir netgi staigios mirties priežastimi.

Elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa – tai energijos masė, šviesos greičiu judanti nuo Saulės mūsų link. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai, vadinamai matomąja šviesa (400–700 nm). Spektro dalis, prasidedanti nuo 200 nm bangos ilgio ir siekianti violetinės matomos šviesos 400 nm bangų ilgį, yra vadinama ultravioletine šviesa.

UV indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia, kokios apsaugos nuo saulės reikia:

Indeksas Indekso įvertinimas Reikalinga apsauga
0-2 UVI žemas Apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė)
3-5 UVI vidutinis Reikalinga skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius SPF15 ir daugiau
6-7 UVI aukštas Reikalinga aukščiau išvardinta apsauga; geriausias laikas būti saulėje – iki 11 val. ir po 16 val.
8-10 UVI labai aukštas Reikalinga ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti

Kaip elgtis/pasiruošti?

  • naudokite priemones, apsaugančias nuo UV spinduliuotės (kremai ir losjonai su SPF15 ir daugiau, saulės akiniai su 99–100 % UVA/UVB apsauga). Kremo aplikaciją kartokite bent kartą per valandą arba po maudymosi ar apsišluostymo rankšluosčiu;
  • gerkite daug skysčių – mažais kiekiais, bet dažnai. Venkite putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens;
  • stebėkite savo buvimo saulėje laiką ir trukmę, ypač apie vidurdienį, stenkitės daugiau laiko praleisti pavėsyje. Geriausias laikas būti saulėje – iki 11 val. ir po 16 val.;
  • būdami ilgesnį laiką saulėje, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis (taip pat ir ilgas kelnes), nepamirškite galvos apdangalų;
  • po ilgesnio buvimo saulėje stebėkite savo kūną: apžiūrėkite turimus apgamus, pigmentines dėmes, atkreipkite dėmesį ar nepakito jų būklė, ar neatsirado naujų darinių.
Vėjas+

Stiprūs, gūsingi vėjai – vienas iš dažniausiai nuostolių atnešančių reiškinių. Smarkus vėjas, škvalas ar viesulas skiriasi pagal judėjimo pobūdį, intensyvumą, išplitimą ir trukmę, tačiau jų sukeliamos pasekmės yra panašios. Stiprūs vėjai gali padaryti daug žalos įvairiems Lietuvos ūkio sektoriams bei gyventojams. Šiltuoju metų periodu dažniausiai pasitaiko škvalas ir viesulas

Škvalas yra staigus vėjo sustiprėjimas ne mažiau nei 8 m/s per trumpą (1-3 min) laiką, gali trukti iki keliolikos minučių. Škvalinis vėjas akimirksniu keičia ne tik greitį, bet ir kryptį. Toks vėjas dažniausiai susidaro šiltuoju metų laiku ir yra susijęs su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis. Priekinėje debesies dalyje šiltas oras kyla į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn – taip susidaro stiprus sūkurys, turintis horizontalią ašį. Per škvalą vėjo greitis gali siekti virš 30 m/s.

Viesulas – galingas oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, panašus į piltuvą ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu. Sūkurio viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Oro judėjimo greitis sūkuryje viršija 18 m/s ir dažnai pasiekia 40-50 m/s, kartais gali siekti 130 m/s. Viesulas yra labai lokalus meteorologinis reiškinys, kuris susisuka kamuolinio lietaus debesies priekinėje dalyje.

Piltuvas, pasiekęs sausumos ar vandens paviršių, siurbia viską aplink. Įsiurbti daiktai sūkuriu kyla aukštyn, o vėliau yra mėtomi į šalis. Jo skersmuo virš vandens būna 50–200 m, sausumoje nuo keliasdešimties metrų iki maždaug 1 km. Viesulas gali “nuskrieti” nuo keliolikos iki keliasdešimties kilometrų, kol netenka savo jėgos ir išnyksta. Vidutinė jo gyvavimo trukmė siekia 5–10 min, bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos.

Lietuvoje vėjas, škvalas ar viesulas pagal stiprumą 10 m aukštyje yra skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį:

  • pavojingas – nuo ≥15 iki <28 m/s;
  • stichinis – nuo 28 iki 32 m/s (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje);
  • katastrofinis – 33 m/s ir stipresnis (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje).

Šėlstantis vėjas griauna namus, nuplėšia ar pažeidžia stogus, varto medžius, laužo jų šakas, apverčia automobilius ar netinkamose vietose laikomas talpas su pavojingomis medžiagomis, nuneša lengvų konstrukcijų statinius ir stendus, nuverčia ar pažeidžia elektros oro linijų stulpus. Vėjo nešiojamos nuolaužos ar palikti daiktai gali išdaužti namų, automobilių langus, sužaloti ar užmušti žmones, gyvūnus.

Dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti stiprių vėjų pasekmė – išvartyti medžiai, kurie krisdami gali nutraukti elektros laidus, užkristi ant automobilių, palapinių, gyvenamųjų namų ir pan. Medžių išvartos neretai užtveria kelius, susidaro automobilių spūstis. Didelę žalą patiria ir miškininkystės sektorius, nes gali būti suniokota dešimtys ar šimtai, kartais tūkstančiai hektarų miško, pažeidžiama mediena, kuri praranda savo vertę.

Nutrūkę ir nukritę ant degių medžiagų elektros laidai gali sukelti gaisrą, o laidams panirus į telkšančias balas ar arti gyvenamųjų namų esančius vandens telkinius yra didelis pavojus, kad elektros srovė nutrenks žmones.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

Prieš prasidedant stichijai:

  • sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius;
  • išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite;
  • sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kt.;
  • gyvulius įveskite į ūkinį pastatą ir uždarykite jo duris;
  • pasiteiraukite kaimynų ar jie girdėjo pranešimus apie stiprėjantį vėją, padėkite jiems pasiruošti stichijai ir informuokite, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112.

Patarimai darbdaviams: prieš prasidedant stichijai perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą meteorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikini pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai. Sustabdykite krovos darbus su kranais, nedirbkite su atvira ugnimi. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.

Pučiant stipriam vėjui:

  • nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, nestatykite šiose vietose automobilių;
  • laikykitės kaip galima toliau nuo lengvos konstrukcijos ir apgriautų pastatų, tiltų, estakadų ir pramonės objektų;
  • nebūkite statybvietėse arba arti jų;
  • namuose turėkite įkrautą mobilųjį telefoną, žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, geriamojo vandens atsargų;
  • nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, duris;
  • jei stiprūs vėjai užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, esant poreikiui sustokite;
  • prieš pradėdami likviduoti patirtus nuostolius palaukite, kol vėjas visiškai nurims.

Žiemos reiškiniai

Ledo reiškiniai vandens telkiniuose+

Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso tiek nuo vyraujančių orų sąlygų, tiek nuo pačios vandens apykaitos. Gėluose vandens telkiniuose ledo danga pradeda formuotis pašalus ir vandens temperatūrai nukritus iki 0 °C.

Upių ledo režimas prasideda vėliau nei kituose vandens telkiniuose. Pradinėje ledo susidarymo fazėje pasirodo ledėsiai ir priekrantės ledas, vėliau formuojasi ižas, kuriam gausėjant ir šąlant susidaro ledo lytys. Ledo lytims didėjant ir jungiantis, upėse susiformuoja ištisinė ledo danga.

Stovinčio vandens telkiniuose ledo danga įprastai pradeda formuotis anksčiau – nuo priekrantės, pamažu augant vidurio link. Jei vyrauja vėjuoti orai, dėl stipraus bangavimo, ledas ežeruose ir tvenkiniuose susidaro panašiu metu kaip ir upėse.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Ankstyvas vandens telkinių užšalimas gali sustabdyti vandens transporto darbą. Labai šaltos žiemos metu susidarius itin storai ledo dangai gali pritrūkti deguonies žuvims ir vandens mikroorganizmams.

Upėse ledo danga niekada nebūna saugi. Net kai vyrauja labai žema oro temperatūra, o upė atrodo visiškai užšalusi, dėl upės tėkmės atsiranda praplovų, kuriose ledas būna labai plonas, todėl galima susižeisti, įlūžti ir paskęsti.

 

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją apie ledo storį ežeruose;
  • nelipkite ant ledo neįsitikinę, kad tai yra saugu;
  • prieš pradėdami eiti ledu apsidairykite – galbūt jau yra pramintas takelis;
  • nelipkite ant ledo, kuriame yra įšalusių medžių šakų, krūmų, nendrių ar daiktų, nes tose vietose ledas būna plonas ir trapus;
  • nelipkite ant ledo ten, kur įteka upė ar kitas vandens šaltinis;
  • eidami ledu turėkite lazdą, ja periodiškai patikrinkite ledo tvirtumą (tą daryti reikėtų ne prieš save, o iš šono). Jeigu sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, nedelsdami grįžkite į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo, taip kūno svoris pasiskirsto tolygiai;
  • neeksploatuokite transporto priemonių ant ledo;
  • neleiskite vaikams vieniems būti ant ledo;
  • venkite grupuotis. Jei tenka eiti ledu kartu su grupe žmonių, vienas nuo kito laikykitės didesniu nei 5 m atstumu;
  • nevaikščiokite ledu arti kranto – čia ledas būna silpnesnis, jame gali būti trūkių;
  • nelipkite ant ledo atodrėkių metu;
  • venkite vietų, kuriose yra sniego – po sniegu ledas visada plonesnis;
  • lipdami ant ledo su savimi turėkite smaigus – įlūžus tai gana efektyvi priemonė gelbėjantis.

Įlūžus:

  • išlikite ramūs ir stenkitės ropštis į tą pusę, iš kurios atėjote;
  • ant ledo reikėtų užšliaužti plačiai ištiesus rankas, kad būtų didesnis atramos plotas;
  • stenkitės daugiau užgulti ledą, atsargiai iškelkite vieną koją, paskui kitą;
  • jei ledas yra per silpnas ir bandant išlipti iš eketės lūžta, reikėtų jį laužti tol, kol bus pasiektas tvirtesnis ledas;
  • užšliaužus ant ledo negalima stotis tuojau pat, reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kurios atėjote – ledas ten tvirtesnis;
  • įlūžus upėje iš eketės reikėtų ropštis prieš srovę, kitaip srovė įtrauks po ledu;
  • pasiekę krantą stenkitės kuo greičiau sušilti;
  • pamatę skęstantį žmogų nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112;
  • įvertinus situaciją, galite patys išgelbėti skęstantį, tačiau būkite labai atsargūs – šliaužti prie eketės reikėtų lėtai, plačiai ištiesus rankas, jeigu yra galimybė, po savimi pakišus slides ar lentą. Prie pat eketės ledas lengvai lūžta – žmogų jis išlaiko 3-4 metrai nuo jos, todėl gelbėjant skęstantį reikėtų paduoti slidę, lentą arba tiesiog numesti virvę. Jei gelbėjančių yra daugiau – galima sudaryti “gyvąją grandinę”, laikant vienas kitą už kojų, ir tada traukti skęstantįjį;
  • išgelbėjus skęstantį, reikia kuo skubiau jį sušildyti, perrengti ir suteikti medicininę pagalbą.
Ledonešis ir ledo sangrūdos+

Pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas lūžta – vyksta ledolūžis. Prasideda ledonešis.

Ledonešis – ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį (rečiau rudenį). Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu.

Lietuvoje ledonešis anksčiausiai stebimas lapkričio mėnesį šalies rytuose. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje bei pajūryje šis reiškinys prasideda dažniausiai gruodžio pradžioje, o mėnesiui įpusėjus – jau pasirodo ir Žemaitijoje. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.

Ledonešis visada yra laikomas pavojingu reiškiniu.

Labai pavojinga ledų sangrūda – katastrofinis hidrologinis reiškinys – fiksuojamas, kai susidarius ledų sangrūdai, stebimas staigus vandens lygio pakilimas, kuris pasikartoja ne dažniau nei 1 kartą per 100 metų.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.

Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją;
  • nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu;
  • nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių;
  • jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką;
  • pasiruoškite galimam potvyniui.
Lijundra, plikledis, šerkšnas+

Lijundra yra kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, kelių ir šaligatvių. Apledėti gali ir lėktuvai bei jūrų laivai.

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

Abu minėti reiškiniai dažnai painiojami, tačiau esminis skirtumas tarp plikledžio ir lijundros yra tas, kad plikledis susidaro pasibaigus krituliams ir tik ant žemės paviršiaus.

Šerkšnu vadinamos baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, žolių ir kt. paviršių. Šerkšnui susidaryti reikalingos trys sąlygos: šaltis, rūkas ir silpnas vėjas. Rūko lašeliai prišąla prie šaltų šakų, kimba vienas prie kito.

Apledėjimų sezonas Lietuvoje trunka maždaug nuo lapkričio iki balandžio, lijundrai palankiausios sąlygos būna gruodį ir sausį.

Lijundra laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai apšalo skersmuo siekia 0,1-19 mm. Stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki lijundra – fiksuojamas apšalo storiui ant lijundros stovo laidų pasiekus ≥20 mm.

Plikledis visada yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.

Šerkšnas yra pavojingas, kai apšalo skersmuo pasiekia ≥50 mm.

Lijundra ir plikledis – reiškiniai, galintys paveikti ne tik įvairių ūkio sektorių darbą, bet ir apsunkinti kasdienes žmogaus veiklas ar sutrikdyti jo sveikatą.

Padidėjus lijundros ir vėjo apkrovai, papildomo ledo svorio neišlaiko elektros ir ryšių linijos: gali trūkinėti laidai, virsti atraminiai stulpai, prasideda laidų vibracija, elektros srovės nutekėjimas, sukeliami ryšio trikdžiai, sumažėja girdimumas, kartais ryšys gali visai nutrūkti. Nukenčia ir miškai – nuo ledo svorio lūžta medžių šakos, kartais ir patys medžiai. Pavojai kyla ir seniems pastatams, stogams (ypač turintiems mažą nuolydį). Šerkšnas taip pat sukelia elektros srovės nutekėjimą elektros linijose (pvz., troleibusų) ir ryšio trukdžius.

Ledo sluoksniui padengus kelių paviršių, eismo sąlygos juose tampa sudėtingos ir pavojingos: sumažėja transporto priemonių padangų sukibimas su danga, todėl pailgėja stabdymo kelias, transporto priemonė gali prarasti stabilumą ir tapti avarijos priežastimi. Lijundra ir šerkšnas padengia automobilių stiklus, kurių tinkamai nenuvalius, sumažėja matymo laukas.

Pėstiesiems apledėję keliai arba šaligatviai sukelia daugiausia rūpesčių: apsunkinamas judėjimas, kelionė užtrunka ilgesnį laiką, paslydus galima stipriai susižeisti – dažniausiai patiriami rankų lūžiai. Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
  • vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir ypač sunkiai vaikštantiems patariama likti namuose, o išėjus į lauką reikia turėti lazdą guminiu antgaliu arba slidinėjimo lazdą;
  • būkite ypač atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke;
  • šaltuoju sezono metu automobilyje turėkite ledo grandiklį, o langų apiplovimo skysčio bakelį būkite užpildę žieminiu langų apiplovimo skysčiu;
  • nuvalykite ir pabarstykite smėliu prie namų esančius laiptus ir takus;
  • eikite ten, kur yra nuvalyta ir pabarstyta, o leisdamiesi ar kildami laiptais laikykitės už turėklų;
  • saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius;
  • nelaikykite rankų kišenėse ir žiūrėkite po kojomis, avėkite žemakulnius batus nelygiu, neslidžiu padu;
  • plikledžio metu labai svarbu mokėti griūti. Geriausia išeitis – griūti ant šono, pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai;
  • esant slidiems keliams ir šaligatviams reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Eidami per slidžiausias vietas stenkitės statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras kryptų į priekį;
  • pamatę nukritusį žmogų jam padėkite ir pasidomėkite ar reikalinga medicininė pagalba;
  • pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkius nešulius.
Potvynis+

Potvynis – vandeningoji upės hidrologinio režimo fazė, pasižyminti staigiu vandens lygio kilimu, dideliais vandens debitais ir lėtesniu vandens lygio ir debito mažėjimu. Tai kasmetinis reiškinys, vykstantis beveik tuo pačiu metu.

Lietuvoje potvyniai dažniausiai prasideda kovo 15–20 dienomis ir baigiasi balandžio mėnesio antroje pusėje.

Pagrindiniai potvynius sukeliantys veiksniai – intensyvus sniego tirpsmas, lietūs, ledo lyčių bei ižo sangrūdos. Potvynių eigai ir padažnėjimui įtakos turi ir hidrotechniniai įrenginiai (tiltai, dambos, užtvankos), miškų kirtimas, melioracija, visuotinis klimato atšilimas.

Labai aukštas vandens lygis – stichinis arba katastrofinis hidrologinis reiškinys, kai vandens lygio pakilimas yra lygus (ar aukštesnis) vandens matavimo stotyje nustatytai stichinei arba katastrofinei vandens lygio ribai.

Katastrofinis hidrologinis reiškinys – labai didelis potvynis – fiksuojamas, kai užliejamos 60 000 ha ir didesnės teritorijos.

Potvynis – daug nuostolių atnešantis gamtos reiškinys: jo metu skęsta žmonės ir gyvūnai, lūžta medžiai, formuojasi nuošliaužos, užliejami dideli pasėlių plotai, žūsta derlius, griaunami ar kitaip pažeidžiami pastatai. Šio reiškinio metu gali sutrikti automobilių ir traukinių eismas (vandeniui skverbiantis į gruntą gali būti paplautos geležinkelio sankasos, išardyti bėgiai), griūna tiltai, dambos, nuostolių patiria ir laivininkystės sektorius. Didelio potvynio metu neišvengiama ir vandens užterštumo, gali išplisti infekcinės ligos.

Siekiant apsisaugoti nuo upių potvynių yra ardomos ledo sangrūdos, įrengiamos užtvankos, nutekamieji kanalai, dambos, pilami pylimai ir kiti dirbtiniai barjerai, stiprinamos krantinės ir plečiami paplūdimiai.

 

Kaip apsisaugoti/elgtis?

Gyvenant zonoje, kurioje yra rizika kilti potvyniui:

  • turėkite neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę, lietpalčius ir kt.);
  • įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
  • turėkite gelbėjimosi liemenių, signalinių priemonių, šiltų drabužių, apklotų;
  • pasirūpinkite sienų hidroizoliacija;
  • įsirenkite kanalizacijos sistemoje sklendes, kurios sulaikys kylantį kanalizacijos vandenį. Jei to neįmanoma padaryti techniškai, pasirūpinkite tvirtais kamščiais nutekėjimo angoms užkimšti;
  • pasirūpinkite ilgai negendančiais maisto produktais mažiausiai 10-čiai parų;
  • turėkite reikiamų medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibintų, mobiliojo ryšio priemonių, atsarginių elementų;
  • užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
  • patikrinkite ar garažuose, rūsiuose bei kituose ūkiniuose pastatuose nėra atvirų teršalų, kurie gali pakliūti į vandenį ir poplūdžio metu užteršti aplinką (įvairūs chemikalai, tepalai, pesticidai ir kt.).

 

Prasidėjus potvyniui:

  • išlikite ramūs, nepanikuokite;
  • jei vanduo pradeda semti namus, saugiausia būti viršutiniuose aukštuose, palėpėse;
  • nesant būtinybei nelipkite į vandenį – vandenyje po kojomis gali pasitaikyti kliūčių, aštrių daiktų, galite susižaloti;
  • nepalikite mažų vaikų, neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų be priežiūros;
  • jei potvynio metu nusprendėte išvykti, prieš palikdami namus įsitikinkite, kad išjungėte dujas, elektrą, užsukote vandenį, užrakinote duris ir uždarėte langus;
  • išvykdami įsitikinkite, kad nepalikote naminių gyvūnų;
  • patikrinkite ar keliai, kuriais ruošiatės važiuoti, nėra apsemti (informaciją apie apsemtus kelius visada galite rasti čia).

Kiti patarimai:

  • sekite hidrologinę informaciją (potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį galite pažiūrėti čia);
  • iškilus pavojui atsidurti vandenyje iki atvykstant gelbėtojams, reikėtų nusiauti apavą ir sunkius drabužius;
  • įkritus į vandenį reikėtų griebtis bet kokių pro šalį plaukiančių daiktų, už kurių galima užsikabinti ir išsilaikyti vandens paviršiuje;
  • galima patiems pasigaminti gelbėjimosi priemonių, pavyzdžiui, naudojant sukauptus plastikinius butelius;
  • jei pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852. Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros įrenginių remonto darbus arba jungti užlietus elektros prietaisus;
  • nevalgykite vandenyje įmirkusių produktų;
  • saugokitės gyvačių, kurios potvynio metu galėjo pasislėpti namuose ar ūkiniuose pastatuose;
  • kilus įtarimui dėl geriamojo vandens kokybės, kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją;
  • prieš grįžtant namo po potvynio, reikia įsitikinti, kad tai yra saugu: ar nėra elektros gedimų, griūties pavojaus, dujų nutekėjimo ir kt.;
  • visa, kas buvo užlieta, turi būti kruopščiai išvalyta ir dezinfekuota, kitaip tai gali tapti infekcijos šaltiniu.
Pūga, pažemio pūga, pustymas+

Pustymas – procesas, kai nuo sniego dangos vėjo atplėšiamos sniego dalelės pakeliamos į nedidelį aukštį (iki 1,5–2,0 m) ir nešamos lygiagrečiai žemės paviršiui. Dažnai stebimas esant giedrai, bet gali pasitaikyti ir sningant. Matomumo nuotolis mažėja nežymiai. Į didesnį aukštį sniego dalelės pakyla stiprėjant vėjui arba didėjant oro turbulencijai, taip pustymas gali peraugti į pūgą.

Pažemio pūga susiformuoja ne sningant, bet vėjui sniegą pakeliant nuo sniego dangos paviršiaus į ne didesnį kaip 2-3 m aukštį. Tokiu atveju horizontalus matomumas yra žymiai mažesnis už vertikalų. Kad prasidėtų šio tipo pūga vėjo greitis turi pasiekti kritinę reikšmę, kuri priklauso nuo atskirų sniego dangos paviršiaus snaigių dydžio, formos, masės bei sukibimo laipsnio. Jei sniego danga drėgna, susigulėjusi arba paviršius apledėjęs, pažemio pūga neprasidės.

Pūga – toks meteorologinis reiškinys, kai vėjui pernešant nuo paviršių pakeltą arba krentantį sniegą sumažėja matomumas. Pūgos perklosto sniego dangą, ji pasidaro netolygi: prie kliūčių susidaro pusnys, užnešami keliai, o atviresnės vietovės gali likti minimaliai apsnigtos. Sningant ir pučiant stipriam vėjui sunku atskirti krintantį ir pakeliamą sniegą, matomumas sumažėja tiek, kad smarki pūga gali sukelti net dezorientaciją.

Pūgos intensyvumas klasifikuojamas pagal vidutinį vėjo greitį, matomumo nuotolį ir trukmę:

Vėjo greitis, m/s Matomumas, m Trukmė, val.
Pavojingas reiškinys – smarkus pustymas ≥8 ir <15 ≥3
Pavojingas reiškinys – smarki pūga, pažemio pūga ≥8 ir <15 ≤1000 ≥3
Stichinis reiškinys – labai smarki pūga 15-20 ≤1000 ≥12
Katastrofinis reiškinys – labai smarki pūga >20 ≤500 ≥24 val.

Daugiausia žalos pustymas ir pūga padaro transporto sektoriui, sniegu užpustydami kelius, geležinkelius ir oro uostus. Per pūgą sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Tokiais orais kelių priežiūros tarnybos nespėja valyti kelių, todėl kai kuriose vietovėse susisiekimas gali būti sutrikęs net ir kelias paras.

Dėl stiprių pūgų kartais tenka nutraukti pamokas mokyklose, atšaukti renginius, atidėti lėktuvų skrydžius ir pan. Blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje ir ši situacija gali sukelti pavojų sveikatai bei gyvybei.

Pūgos padariniams galima priskirti visas žalas, kurias sukelia ir stiprus vėjas, todėl gali kilti ir elektros bei ryšių linijų avarijos, kurių likvidavimą apsunkina užpustyti keliai.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • įsitikinkite, kad mobilieji telefonai įkrauti ir juose įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
  • esant galimybei pasilikite namuose, iš namų išvažiuokite tik būtiniausiu atveju;
  • turėkite maisto, geriamojo vandens bei degalų atsargų;
  • būkite pasirengę galimiems elektros energijos ir ryšio tiekimo sutrikimams;
  • jei esate namuose, uždarykite kambarių duris, kad išlaikytumėte juose šilumą, nesinaudokite savo arba kitų nelicencijuotais elektriniais šildymo prietaisais, o kūrenant krosnis ar kieto kuro katilus nuolat juos prižiūrėkite;
  • vienkiemių ir nedidelių kaimų gyventojams nerekomenduojama palikti savo gyvenamosios teritorijos, nes užsnigti keliai ir blogas matomumas neleidžia tinkamai orientuotis vietovėje, kyla pavojus pasiklysti ir sušalti;
  • jei privalote eiti į lauką, šiltai apsirenkite, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Taip pat svarbu nesušlapti;
  • jei privalote važiuoti, automobilyje turėkite žiemai būtinų reikmenų ir praneškite artimiesiems ar kaimynams, kur ir kokiu keliu ketinate vykti;
  • jeigu smarkiai pusto ar kilo pažemio pūga, vairuodami būkite labai atidūs: pasirinkite saugų greitį ir laikykitės atstumo nuo kitų transporto priemonių;
  • jeigu vairuojant užklupo labai smarki pūga, sustokite ir palaukite, kol pūga nurims. Kad nesušaltumėte, kas valandą bent dešimčiai minučių įjunkite variklį ir šildymą. Nelaikykite automobilio nuolat užkurto – taip išvengsite apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis.
Rūkas+

Rūkas – tai vandens lašų ar kristalų (kondensacijos produktų) sankaupa prie paklotinio paviršiaus ir su ja susijęs oro drumstumas, kai meteorologinio matomumo nuotolis mažesnis nei 1 km. Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 kilometrų, šis reiškinys vadinamas rūkana.

Rūkas susiformuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: oro atvėsimo ir vandens garų kiekio ore padidėjimo. Kondensuojantis vandens garams, susidarę vandens lašeliai išsklaido bei atspindi šviesą ir mažina matomumą. Kai kondensacijos produktai (lašai ar kristalai) yra stambūs, o jų koncentracija didelė, matomumas gali sumažėti iki 50-100 m.

Lietuvoje tiršti rūkai dažniausiai pasitaiko lapkričio-kovo mėnesiais, o prie jūros – nuo kovo iki gegužės.

Pavojingas meteorologinis reiškinys – tirštas rūkas – fiksuojamas, kai matomumas 3 valandas ir ilgesnį laiką siekia nuo 0 iki 500 m.

Labai tirštas rūkas vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai matomumas išsilaiko ≥12 val. ir būna <100 m.

Informacija apie rūką reikalinga saugiam transporto, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir kitų transporto priemonių eismui bei pėstiesiems. Rūkas ypač pavojingas važiuojantiems rudenį, anksti ryte arba vakare, kai eismo sąlygas apsunkina ir tamsa. Dėl rūko vairuotojui sunku matyti kelią, pailgėja jo reakcijos laikas – sudėtinga laiku pamatyti posūkį, vingį, einantį žmogų ar laukinį gyvūną.

Miesto rūkai kartu su išmetamais teršalais gali pakenkti žmonių sveikatai, kadangi neigiamas dūmų ir išmetamųjų dujų poveikis, esant rūkui, yra daug stipresnis, negu giedru oru.

Žemės ūkyje rūkai kartais gali būti naudingi – jie mažina pavasario ir rudens šalnų intensyvumą. Vis dėl to, drėgmė – idealios sąlygos plisti grybeliniams susirgimams, o pomidorų maras – fitoftorozė – kaip tik ir yra toks.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • vairuojant, būkite atidūs ir laikykitės visų saugaus eismo taisyklių, venkite dėmesį blaškančios veiklos, laikykitės saugaus atstumo nuo kitų automobilių, išjunkite radiją, kad būtų galima girdėti, kas vyksta lauke;
  • vairuodami įjunkite priekinius rūko žibintus. Galiniai rūko žibintai taip pat kur kas geriau pastebimi iš galo važiuojančių vairuotojų, tačiau jie turėtų būti naudojami tik esant mažesniam nei 50 metrų matomumui;
  • venkite sustojimo šalikelėje. Jei vis dėlto prireikė sustoti, paieškokite nusukimo į kiemus ar siauro šalutinio kelio;
  • venkite eiti šalikele, turėkite atšvaitus, kad atvažiuojanti transporto priemonė jus matytų;
  • esant labai tirštam rūkui, kelionei rinkitės gerai žinomą kelią ar vietovę, pavyzdžiui einant mišku blogas matomumas neleidžia tinkamai orientuotis, tad galite pasiklysti.
Smarkus snygis+

Smarkus snygis – kai per trumpą laikotarpį iškrenta didelis sniego kiekis bei ant paviršių susikaupia storas sniego sluoksnis. Intensyvaus snygio metu mažėja matomumas.

Snygio intensyvumas klasifikuojamas pagal kritulių kiekį, trukmę ir sniego dangos prieaugį:

Sniego kiekis, mm Sniego dangos prieaugis, cm Trukmė, val.
Pavojingas reiškinys – smarkus snygis ≥7 ir <20 ≤12
Stichinis reiškinys – labai smarkus snygis 20-30 20-30 ≤12
Katastrofinis reiškinys – labai smarkus snygis >30 >30 ≤12

Smarkaus snygio metu didžiausi rūpesčiai iškyla transporto sektoriui: sutrikdomas oro ir jūrų uostų darbas, susidaro automobilių spūstys, sutrinka geležinkelių transporto eismas.

Storam sniego sluoksniui užklojus atokesnių gyvenviečių, vienkiemių kelius, juos sunku pasiekti net sniego valymo technikai. Dėl nevalytų kelių gaisrinės mašinos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai negali nuvykti į iškvietimus, o tai didelė grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybėms. Didelė tikimybė, kad sutriks elektros energijos ir vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas.

Smarkaus snygio metu, neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio, lūžta medžių šakos, virsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik smarkiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali sulinkti ir net įlūžti.

 

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
  • jei įmanoma, likite namuose – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi;
  • būkite pasirūpinę maisto, geriamojo vandens, kuro atsargomis, butiniausiais vaistais;
  • pasirūpinkite naminiais gyvūnais;
  • gyvenantiems vienkiemiuose rekomenduojama niekur neiti, nes užsnigti keliai ir blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje – kyla pavojus pasiklysti ir sušalti;
  • venkite miškingų vietovių ar aukštų, senų medžių – jų šakos gali neatlaikyti iškritusio sniego kiekio ir nulūžti;
  • namuose nesinaudokite savadarbiais elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių prietaisų į vieną elektros lizdą, nepalikite jų be priežiūros.

Jei smarkus snygis užklupo kelyje:

  • sustokite ir palaukite, kol stiprus snygis aprims;
  • prieš sustodami automobilį pasukite prieš vėją, retkarčiais išlipkite iš jo ir nukaskite sniegą, kad neužpustytų (neužsnigtas automobilis yra geras orientyras ieškantiems draugams ar gelbėtojams);
  • sustoję nelaikykite automobilio nuolat užkurto – taip išvengsite apsinuodijimo išmetamosiomis dujomis;
  • stebėkite, kad išmetamojo dujų vamzdžio neužverstų sniegas;
  • nepalikite automobilio ir neišeikite pėsčiomis – smarkiai sningant matomi orientyrai tik iš pradžių gali pasirodyti patikimi, o paėjus keliasdešimt metrų juos galima pamesti iš akių.
Stiprus šaltis ir speigas+

Stiprus šaltis – tai žema aplinkos oro temperatūra, kurioje jaučiamas diskomfortas, atsiranda galūnių ar atvirų kūno vietų nušalimo rizika arba tikimybė mirtinai sušalti.

Speigas – rečiau pasitaikanti itin žema oro temperatūra, kuri siekia ≤ -30 ºC, tai – didelis ir spiginantis šaltis. Šis meteorologinis reiškinys beveik vienodai pavojingas visoms amžiaus grupėms, kai per labai trumpą laiką iškyla grėsmė sveikatai ir net gyvybei.

Stiprus šaltis yra pavojingas meteorologinis reiškinys, kai bent vieną ar daugiau iš eilės einančių parų oro temperatūra pasiskirsto tarp ≤ -25 ir > -30 ºC.

Stichinis reiškinys – speigas – fiksuojamas, kai 1-3 dienas minimali paros temperatūra būna ≤ -30 ºC.

Katastrofinis reiškinys – labai smarkus speigas, trunka ilgiau nei tris iš eilės einančias paras, kai minimali oro temperatūra siekia ≤ -30 ºC.

Šaltis kelia grėsmę tiek lauke esančių žmonių sveikatai, tiek ir patalpose, jeigu sutrinka elektros ir/ar šilumos tiekimas. Nukenčia ne tik žmonės ar gyvūnai, bet ir augalai – ypač jauni sodinukai, kurie gali iššalti.

Per speigą būnant lauke labiausiai pažeidžiamos kūno dalys yra veidas ir galūnės, taip pat neigiamai veikiama kraujotaka bei širdies darbas. Pernelyg ilgas buvimas šaltyje gali tapti rimtų nušalimų, netgi galūnių netekimo priežastimi. Esant šaltam ir sausam orui lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligos.

 

Kaip apsisaugoti/elgtis?

Artėjant dideliam speigui:

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
  • turėkite vandens ir negendančio maisto atsargų;
  • pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne, šildymo įrenginiais, įsitikinkite, kad užsandarinti visi plyšiai;
  • pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos;
  • pasirūpinkite, kad nesušaltų augintiniai;
  • be rimtos priežasties venkite vykti iš namų.

Esant smarkiam speigui:

  • prireikus išvykti, lauke stenkitės būti kuo įmanoma trumpiau, nestovėkite vietoje, nuolat judėkite;
  • būkite tinkamai apsirengę, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Taip pat svarbu nesušlapti;
  • venkite eiti į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę;
  • prieš eidami į lauką, veidą pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens;
  • valgykite kaloringesnį, šiltą maistą, gerkite šiltus gėrimus – šaltis skatina dehidrataciją;
  • nevartokite alkoholio – jis plečia kraujagysles, todėl greičiau prarandama šiluma, padidėja rizika sušalti. Taip pat nepatartina rūkyti;
  • būdami šaltyje venkite didelio fizinio krūvio;
  • per šalčius labai svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, o ne per burną – mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus.

 

Kaip elgtis stipriai sušalus:

  • kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas;
  • nusiimkite papuošalus, nusirenkite įšalusius drabužius ir apsiklokite šiltu apklotu;
  • netrinkite nušalusių vietų;
  • gerkite šiltus skysčius;
  • pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Vėliau odą švelniai nusausinkite;
  • jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, šildant atsiranda pūslių – nedelsdami vykite į gydymo įstaigą;
  • draudžiama nušalusias vietas glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį ir pan.
Šaltojo sezono vėjas+

Vėjas būna labai įvairus, skiriasi savo stiprumu, trukme ir susidarymo priežastimi. Šaltuoju metų sezonu (spalio-kovo mėnesiais) dažniausiai vyrauja vadinamasis „gradientinis“ vėjas, retais atvejais jis gali būti fiksuojamas ir vasarą.

Gradientinis vėjas – tai oro judėjimas, kuris, veikiamas išorinių jėgų, gali keisti savo greitį ir kryptį. Toks vėjas kyla dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia ryškūs temperatūros kontrastai įvairiuose aukščiuose.

Pavojingas, stichinis ar katastrofinis vėjas susidaro dėl didelių slėgio skirtumų, dažniausiai tai susiję su ciklonais, atslenkančiais nuo Atlanto vandenyno. Tokio vėjo trukmė ilgesnė (gali pūsti 1-3 paras), jis stiprėja pamažu, todėl atneša kiek mažiau žalos nei, pavyzdžiui, škvalas arba viesulas; rimsta taip pat lėčiau.

Lietuvoje vėjas pagal stiprumą skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį:

  • pavojingas – nuo ≥15 iki <28 m/s;
  • stichinis – nuo 28 iki 32 m/s (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje);
  • katastrofinis – 33 m/s ir stipresnis (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje).

Labai stiprus vėjas išvarto medžius, laužo šakas, krisdami jie gali nutraukti elektros laidus, užkristi ant automobilių, gyvenamųjų namų ir pan. Taip pat stiprus vėjas nuneša arba išardo lengvų konstrukcijų statinius, stendus, senus ar pažeistus namų stogus, gali apversti arba pakelti į orą netinkamose vietose laikomas įvairias talpas, nuolaužas, smulkius ir net stambesnius daiktus, kurie gali išdaužyti namų, automobilių langus, sužaloti žmones, gyvūnus.

Medžių išvartos neretai užtveria kelius, taip sudarydamos nemenkas automobilių spūstis. Didelę žalą patiria ir miškininkystės sektorius, nes miškuose gali būti pažeidžiama mediena, kuri praranda savo vertę.

Žiemą dėl stipraus vėjo kyla pūgos ir pustymas. Jų padariniai aprašyti skiltyje “Pūga, pažemio pūga, pustymas”.

Žiemą vėjas daro neigiamą įtaką žmonių, ypač vaikų sveikatai: sausėja ir šerpetoja oda, gali atsirasti alerginiai bėrimai, suskeldėti lūpos ir rankos.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
  • išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite;
  • sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kt.;
  • pasirūpinkite savo augintiniais;
  • jei privalote eiti į lauką, tinkamai apsirenkite, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų;
  • laikykitės kaip galima toliau nuo lengvos konstrukcijos ir apgriautų pastatų, tiltų, estakadų, viadukų, pramonės objektų;
  • nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų;
  • jei stiprus vėjas užklupo kelyje, vairuokite ypač susikaupę, esant poreikiui sustokite – vėjas ir slidi kelio danga arba kilusi pūga didina avarinių situacijų riziką;
  • nepalikite automobilio po medžiais ar šalia pastatų.
Šlapio sniego apdraba+

Šlapio sniego apdraba – viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama, kaip šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ar kitų horizontalių paviršių. Kai oro temperatūra žemesnė nei 0 °C, šlapias sniegas sušąla tankiu, daugiau ar mažiau tolygiu sluoksniu. Apdrabos sluoksnio storis priklauso nuo šlapdribos arba krentančio drėgno sniego intensyvumo, kritulių trukmės, vėjo greičio ir oro temperatūros

Lietuvoje beveik visada šio reiškinio susidarymas susijęs su lėtais ciklonais atkeliaujančiais iš Pietų ar Pietryčių Europos.

Smarki šlapio sniego apdraba laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai susidaro 11–34 mm šlapio sniego sluoksnis.

Labai smarki šlapio sniego apdraba – stichinis reiškinys, kai sniego sluoksnio storis pasiekia ar viršija 35 mm.

Žiemą šlapio sniego apdraba grožisi daug žmonių, tačiau tai – pavojingas reiškinys, galintis padaryti ypač didelę žalą.

Miškuose neatlaikę ledėjančio sniego svorio lūžta medžiai, jų šakos. Šlapio sniego sluoksnis geriausiai kaupiasi ant spygliuočių medžių (didesnis šakų plotas), stipriai nukenčia ir jaunuolynai – liaunas medelis lengvai lūžta arba yra išlankstomas. Šis reiškinys miške ar parke ypač pavojingas rudenį, kai medžiai dar yra su lapais, ant kurių lengvai klijuojasi šlapias sniegas ir jo storymė gali būti išties įspūdinga.

Šlapio sniego svorio kartais neatlaiko ir silpnesnės konstrukcijos pastatai, įlūžta stogai, virstantys medžiai ar jų šakos nukrenta ant automobilių, nutraukia elektros laidus, užtveria kelius, nuo medžių ir stogų krintanti šlapio sniego apdraba gali sužaloti ar net užmušti žmogų arba gyvūną.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas;
  • įsitikinkite, kad mobiliajame telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija;
  • venkite miškingų vietovių ar aukštų, senų medžių – jų šakos gali neatlaikyti iškritusio sniego kiekio ir lūžti; nestatykite šiose vietose automobilių;
  • nelieskite, nesiartinkite prie nutrūkusių ar įsitempusių kabelių ir laidų – galimas elektros nuotėkis, kuris pavojingas gyvybei;
  • nevaikščiokite aplink apgriuvusius ar avarinės būklės pastatus – šąlant susikaupusi sniego danga suledėja, todėl gali neišlaikyti senesnių ar pažeistų namų konstrukcijos;
  • saugokitės nuo stogų galinčių kristi sniego nuošliaužų;
  • jei yra galimybė, nuo privačių namų stogų nusivalykite susikaupusį sniegą.
Žvarbumas (juntamoji temperatūra)+

Žvarbumas (juntamoji temperatūra) – meteorologinis matmuo, priklausantis nuo oro temperatūros ir vėjo greičio, aktualiausiu tampa šaltuoju metų laikotarpiu. Žvarbumas nusako atvira kūno vieta jaučiamą temperatūrą, kuri, esant stipriam vėjui, gali būti žymiai žemesnė nei rodo termometrai.

Žiemą ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės žvarbumo reikšmės padidina nušalimo ar hipotermijos riziką, gali kelti pavojų gyvybei. Dažniausiai pasitaiko nepridengtų kūno vietų nušalimai: ausys, nosis, skruostai, pasireiškiantys audinių jautrumu ir/ar spalvos pakitimu. Žvarbumo ir speigo keliama žala dažniausiai būna panaši (plačiau galite pasiskaityti skiltyje “Stiprus šaltis ir speigas”).

Negyviems objektams žvarbumas neturi jokios įtakos, tačiau esant žemai temperatūrai ir pučiant stipriam vėjui, šiluma patalpose išlieka trumpiau, tad kūrenti reikia intensyviau (sunaudojama daugiau kuro).

Kaip apsisaugoti/elgtis?

  • eidami į lauką apsirenkite šiltai ir patogiai;
  • prisidenkite veidą šaliku nuo tiesioginio vėjo, stebėkite, kad nuo kvėpavimo jis nesudrėktų – taip atsiranda didesnė veido nušalimo tikimybė;
  • apsaugokite atviros odos plotus kosmetinėmis priemonėmis nuo šalčio ir vėjo;
  • nestovėkite vietoje, nuolat judėkite, būkite nusisukę nuo vėjo;
  • stenkitės ilgai nebūti lauke esant žemai oro temperatūrai ir pučiant stipriam vėjui;
  • be reikalo nevykite į tolimas keliones;
  • žvarbiu oru venkite didelio fizinio krūvio;
  • pasirūpinkite, kad naminiai gyvūnai turėtų prieglobstį.

Naudingi patarimai, kaip elgtis stipriai sušalus – skiltyje Stiprus šaltis ir speigas.