Lietuvoje oro temperatūros matavimai pradėti vykdyti Vilniuje 1770 m., tačiau duomenys išlikę tik nuo 1778 m. Dėl daugiau nei 250 metų trunkančių matavimų galima įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Per šį laikotarpį pastebimi klimato svyravimai, tačiau labiausiai aktualu yra oro temperatūros kilimo tendencijos (1 pav.). Nuo matavimų pradžios oro temperatūra kilo vidutiniškai 0,09 °C per dešimtmetį. Mažiausia vidutinė metinė oro temperatūra fiksuota 1799 m. ir siekė vos 3 °C, o didžiausia – 2024 m. ir siekė net 9,5 °C. Nuo stebėjimų pradžios iki 2025 m. vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje pakilo apie 2,2 °C. Labai ryškus vidutinės metinės oro temperatūros kilimas stebimas 1990–2025 m. laikotarpiu – temperatūra augo apie 0,5 °C per dešimtmetį.
Nors Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, tačiau vis dažniau kartojasi vasaros sausros. Vien per 2023 metus pavojingos ar stichinės sausros fiksuotos net 380 Lietuvos seniūnijų. Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai – vienur kritulių mažėja, kitur daugėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystos formos krituliai (lietus).
Nors Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros. Vien per 2023 metus pavojingos ar stichinės sausros fiksuotos net 380 Lietuvos seniūnijų. Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai – vienur kritulių mažėja, kitur daugėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystos formos krituliai (lietus). Nuo stebėjimų pradžios 1887 m. iki 2025 m. vidutinis metinis kritulių kiekis Vilniuje (2 pav.) kilo apie 3,5 mm kas dešimtmetį, tačiau šis trendas nėra statistiškai reikšmingas.
