Naujausiais duomenimis Pasaulio temperatūra yra maždaug 1,5 °C aukštesnė lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Ši temperatūros kilimo tendencija lemia visapusiškus bei sparčius atmosferos, vandenynų ir ekosistemų pokyčius, o tai skatina ekstremalių meteorologinių bei klimatinių reiškinių intensyvėjimą visuose planetos regionuose. Vis kylant globaliai temperatūrai klimato kaitos padariniai pasižymės didesniu dažnumu bei intensyvumu, todėl žmonijos ir ekosistemų prisitaikymas taps gerokai sudėtingesnis ir reikalaujantis didesnių finansinių išteklių. Dėl klimato sistemoje jau susikaupusios energijos, pokyčiai išliks net ir sparčiai sumažinus emisijas. Todėl svarbu ne tik taršos mažinimas, bet ir prisitaikymas, apsaugantis žmones bei gamtą.
Prisitaikymas prie klimato kaitos yra kompleksiniai veiksmai ir sprendimai, skirti sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį žmonėms, gamtai ir ekonomikai. Prisitaikymo poreikiai priklauso nuo konkretaus regiono klimatinio pažeidžiamumo ir poveikio pobūdžio. Tai gali būti atsparios infrastruktūros kūrimas, tvarus žemės ir vandens išteklių valdymas, sausros ir potvynių rizikos mažinimas bei miestų planavimas, atsižvelgiant į ekstremalių oro reiškinių dažnėjimą. Prisitaikymo priemonės padeda išsaugoti ekosistemų pusiausvyrą, užtikrina visuomenės saugumą ir mažina galimas ekonomines pasekmes. Tinkamai įgyvendintos strategijos ne tik apsaugo nuo galimų nuostolių, bet ir kuria sąlygas tvariai plėtrai bei šviesiai ateičiai. Efektyvūs sprendimai priklauso nuo vietos sąlygų, todėl jiems priimti reikia tikslios ir laiku pateikiamos klimatinės informacijos. Šių duomenų įtraukimas į valstybės planus ir kasdienę praktiką padeda geriau suvaldyti kylančias rizikas.
Lietuvai prognozuojama, kad iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra gali pakilti nuo 2,7 iki 3,9 °C. Tai lems šiltesnes besnieges žiemas, vasaros kaitras, dažnesnes liūtis ir potvynius, keliančius grėsmę gyventojams bei šalies infrastruktūrai. Siekiant suvaldyti šias rizikas, būtina atnaujinti potvynių žemėlapius, pritaikyti pastatus bei kelius prie temperatūrų svyravimų, įdiegti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir sustiprinti elektros bei ryšių tinklus. Šiltėjimas veikia ir visuomenės sveikatą: dėl ilgesnio šiltojo sezono daugėja alergijų bei erkių ir uodų platinamų infekcijų, todėl privalu stiprinti sveikatos apsaugą bei šviesti visuomenę. Ypač pažeidžiamas Baltijos pajūris, kur vandens lygis per pastaruosius 50 metų pakilo 16 cm – čia būtina skirti išskirtinį dėmesį krantotvarkai, pakrančių ekosistemų apsaugai ir pramonės pritaikymui prie kylančių rizikų.
Apsilankę www.klimatokaita.lt svetainėje rasite daugiau informacijos apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos.