Naujienos
Rugpjūčio 1-os vakare pietiniuose ir rytiniuose rajonuose (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) buvo stebėtas labai greitas audros debesų formavimasis. Galingiausi audros židiniai sukėlė lokalų, bet stiprų škvalą ir intensyvias liūtis, todėl kai kuriose vietovėse buvo fiksuota reikšminga žala. Liepos 31-os dieną meteo.lt puslapyje, skiltyje „Specialisto komentaras“ buvo paskelbta, kad rugpjūčio 1-os dieną daug kur numatomi trumpi […]
Šiemet ypatingą sukaktį mini vienas išskirtiniausių Tarnybos objektų – Taravimo laboratorija, kuriai sukanka 100 metų. 1926 m. Lietuvos upių hidrologijos pradininko profesoriaus Stepono Kolupailos iniciatyva įkurta laboratorija iki šiol išlaikė savo pirminę paskirtį ir veikimo principą. Joje kalibruojami hidrometriniai suktukai – būtent nuo šių kalibravimų priklauso hidrologinių matavimų tikslumas, o kartu ir patikimi duomenys apie Lietuvos upes. […]
Daugiametė statistika rodo: liepa – vidutiniškai šilčiausias vasaros mėnuo. Antras pagal šiltumą – rugpjūtis, o vėsiausias – birželis. Nežiūrint to, skirtingais metais šilčiausias vasaros mėnuo ne visada būna liepa. Kaip rodo 1961–2025 m. (65 metų) laikotarpio duomenys, net 43 vasaras šilčiausias buvo liepos mėnuo. 15-a vasarų šilčiausias buvo rugpjūtis, o vos 7-ias – birželis. Paskutinį […]
Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vakarų bei Vidurio Europą alinusi rekordinė karščio banga neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) Klimato ir tyrimų skyriaus specialistų atlikta analizė rodo, kad šalyje užfiksuotas stichinis […]
Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau. Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal […]
Šiandien dieną daug kur prognozuojami trumpi lietūs su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kai kur kris kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, vietomis škvalas 15–20 m/s. Didžiausia vasariškos audros tikimybė – pietrytiniame šalies pakraštyje (Druskininkų sav., Varėnos r., Šalčininkų r. ir Vilniaus r. pietinėje dalyje). Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, […]
„Meteo LT“ sinoptikų prognozėmis, birželio 27 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–33 laipsnius karščio. Birželio 28-os dieną oras daug kur kais iki 31–36 laipsnių. Birželio 29 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje šalies vietų sieks 32–37 laipsnius karščio. Birželio 30 d. kaitra atlėgs. Karšti orai gali kelti pavojų sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems […]
Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje fiksuojama ekstremali birželio karščio banga yra tiesioginė žmonių sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė rodo, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys būtų buvęs praktiškai neįmanomas. Pavojingas karščio ir drėgmės derinys Europos miestuose Mokslininkai išanalizavo 854 miestus 30-yje Europos šalių ir nustatė, […]
Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK’a“ aptartas ilgalaikių orų prognozių patikimumas, pavojingų meteorologinių reiškinių numatymas ir Lietuvos pasirengimas su klimato kaita susijusioms rizikoms. Šiomis temomis Aplinkos ministerijos komunikacijos atstovė Aistė Semėnė kalbėjosi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) meteorologu Gyčiu Valaika ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstove, Vilniaus universiteto lektore Judita Liukaityte-Kukiene. „Kokia bus ši vasara?“ […]
Nuo IPCC šeštosios vertinimo ataskaitos (AR6) paskelbimo 2021–2023 m., atnaujinti klimato rodikliai leidžia aiškiau įvertinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė žmogaus ūkinės veiklos poveikis klimatui. Didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didina šių dujų koncentraciją atmosferoje, dėl ko didėja jų energinis poveikis. Todėl Žemėje kaupiasi daugiau šilumos: kyla vidutinė temperatūra, šyla vandenynai, tirpsta jūros bei […]