2025–2026 m. žiema apibendrintai

Anomaliai šiltą 2025–2026 m. žiemos sezono pradžią lėmė labai gilių ciklonų serija, kurie lėmė šilto oro prietaką nuo Šiaurės Atlanto vandenyno. Nuo gruodžio III dešimtadienio, virš Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyno, prasidėjo formuotis nepastovios aukšto slėgio sritys, kurios blokavo šiltų oro masių iš Vakarų pernašą, todėl įvyko trumpi atšalimai apie Kalėdas bei naujuosius metus. Maždaug apie sausio I dešimtadienio vidurį susiformavo šiltas oro mases nuo Atlanto blokuojanti aukšto slėgio sritis virš Skandinavijos ir Vidurio Europos, kuri lėmė ilgalaikį orų atvėsimą Lietuvoje bei sausus ir mažai debesuotus orus. Sausio III ir vasario I dešimtadieniais įsiveržus šiltoms oro masėms iš Pietų ir Pietvakarių, šiluma žemės paviršiaus nepasiekė, nes buvo per silpnas vėjas bei šilumos srautas, kad sugebėtų išstumti šaltą ir sunkų orą susikaupusį prie žemės paviršiaus (kurį palaikė ir sniego dangos vėsinantis efektas). Tačiau, didesniame aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra buvo teigiama (nes šiltas oras užslinkdavo virš šalto), dėl to Pietų Lietuvoje buvo fiksuojama lijundra. Vasario anomaliai šaltus orus lėmė poliarinio sūkurio susilpnėjimas, kurį sukėlė staigus stratosferos atšilimas. Poliariniui sūkuriui susilpnėjus, įvyko sausų ir šaltų arktinių oro masių įsiveržimai į vidutines platumas, kurie pasiekė ir Lietuvą. Šiltą vasario pabaigą bei pasiektą vasario 28 d. šilumos rekordą Lietuvoje lėmė nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų plūstelėjusi šiluma.

Praėjusi žiema buvo keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė -5 °C, kas yra net 2,8 °C šalčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Paskutinį kartą šaltesnė žiema buvo tik 2010–2011 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -5,7 °C. XXI a. pasitaikė vos trys šaltesnės žiemos už šią, iš kurių šalčiausia buvo 2002–2003 m. žiema (-6,1 °C). Nors praėjusi žiema buvo šalta, tačiau kontrastinga, kadangi gruodis buvo labai šiltas, o sausis ir vasaris buvo labai šalti. 2026 m. sausio 1 d. – vasario 28 d. laikotarpio vidurkis siekė vos -8,5 °C, kas yra net 5,8 °C žemiau už SKN. Tai yra šalčiausias šių dviejų mėnesių periodas nuo 1987 m. ir šeštas šalčiausias nuo 1961 m. Tačiau, dar įspūdingiau atrodo sausio II – vasario II dešimtadienių periodas, kuris buvo pats šalčiausias praėjusios žiemos laikotarpis ir kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,8 °C. Tai buvo antras šalčiausias sausio II – vasario II dešimtadienių periodas nuo 1961 m. ir nusileido tik 1985 m. (-12,1 °C). Per šį labai šaltą periodą, po beveik 14 metų pertraukos, buvo užfiksuoti ir keturi speigo atvejai (1 lentelė). Sausio 31 d., vasario 1 d. bei vasario 17 d. speigo atvejai buvo lokalūs, kadangi pasitaikė tik 1–2 vietovėse, tačiau vasario 2 d. speigas buvo fiksuotas didelėje šalies dalyje. Laikotarpyje nuo sausio 8 d. iki sausio 26 d. (19 d.) visoje šalyje nepasitaikė nei vienos atodrėkio dienos (kai maksimali paros oro temperatūra viršijo 0 °C). Ilgiausiai be pertraukos oro temperatūra virš 0 °C nepakilo Laukuvoje, kur imtinai nuo sausio 3 d. iki vasario 21 d. (50 d.) nepasitaikė nei vienos dienos, kai maksimali paros oro temperatūra pakilo virš 0 °C. Nors praėjusi žiema buvo labai šalta, tačiau trumpesnė už daugiametį vidurkį. Tai lėmė nuo 1961 m. ketvirtas šilčiausias gruodis, dėl kurio žiemos meteorologinis sezonas (vidutinės paros oro temperatūros pastovus perėjimas žemiau 0 °C) prasidėjo net 21 d. vėliau (vidutiniškai sausio 1 d.), o šiltesni už vidurkį orai vasario pabaigoje bei kovo pradžioje lėmė ankstesnę meteorologinės žiemos pabaigą.

1 lentelė. Speigo atvejai Lietuvoje 2026 m.

2025–2026 m. žiemą dauguma dienų, net 54 d. iš 90 d., buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą. Gruodį vos 4 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau sausį ir vasarį tokių dienų buvo atitinkamai net 29 d. ir 21 d. Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 8,4 °C. Tačiau aukščiausia maksimali paros oro temperatūra praėjusią žiemą buvo užfiksuota vasario 28 d., kai oro temperatūra Varėnoje sušilo net iki 13,5 °C ir pamušė ankstesnį tos dienos maksimalios paros oro temperatūros rekordą. Šalčiausia sezono diena buvo vasario 2 d., kurios vidutinė oro temperatūra vos siekė -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir sezono žemiausia minimali paros oro temperatūra, kuri siekė -34,3 °C Šeduvoje (1 pav.).

1 pav. 2025–2026 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Praėjusią žiemą buvo išmatuoti 3 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 3 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros) rekordai. Du šilčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti gruodį bei vienas vasarį, o visi šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasarį (2 lentelė).

2 lentelė. Paros oro temperatūros rekordai, registruoti 2025–2026 m. žiemą.

2025–2026 m. žiemą Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 62 d. su ≥1 cm storio sniego danga, kas yra maždaug 11 d. (1,2 karto) daugiau už SKN (51 d.). Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas pietvakariniame šalies pakraštyje), kiekvieną sausio ir vasario dieną buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga, kas yra atitinkamai 12 d. ir 10 d. ilgiau, nei įprastai. Tačiau, labai šilti gruodžio orai lėmė, jog gruodį vidutiniškai Lietuvoje bent 1 cm storio sniego danga buvo susidariusi vos 3 d., t. y. net 11 d. trumpiau už SKN. Dar įspūdingiau atrodo praėjusios žiemos ≥5 cm ir ≥10 cm storio sniego dangos trukmės skaičiai, kadangi tokio storio sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi atitinkamai 58 d. ir 51 d., kas yra net 26 d. (1,8 karto) ir 32 d. (2,7 karto) ilgiau už SKN. Praėjusią žiemą Lietuvoje storiausia sniego danga buvo susidariusi vasario 19–20 d. Laukuvoje, kur ji siekė net 66 cm. Tuo tarpu, Kybartai ir Marijampolė pasižymėjo mažiausiu maksimaliu sniego dangos storiu, kuris per visą žiemą niekada neviršijo 16 cm. Dėl gausaus snygio sausio mėnesį ekstremalią situaciją buvo paskelbęs Plungės rajonas, o vasarį – Raseinių bei Utenos rajonai.

2025–2026 m. žiema buvo ne tik labai šalta, bet ir labai sausa. Praėjusią žiemą Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 86,9 mm kritulių, net 43 % mažiau už SKN (152 mm). Sausesnė žiema paskutinį kartą pasitaikė tik 1972 m., todėl ji tapo sausiausia XXI a. žiema bei septinta sausiausia žiema nuo 1961 m. Tačiau praėjusią žiemą pasitaikė ir dienų su labai gausiais krituliais. Sausio pirmosiomis dienomis, dėl ciklono vardu „Anna“, vakariniuose šalies rajonuose iškrito daugiau nei pusė mėnesio normos kritulių, o Kretingoje net 106 % sausio mėnesio SKN (78,8 mm). Didelė dalis iškritusių kritulių buvo sniego pavidalo, dėl to vakariniuose šalies rajonuose buvo fiksuotas pavojingas snygis bei susidarė stora sniego danga (vietomis net virš 55 cm).

Praėjusi žiema tapo ir viena labiausiai saulėtų žiemų nuo 1961 m., kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė net 202 val., t. y. beveik 67 val. (49,3 %) ilgesnė už SKN (135 val.). 2025–2026 m. žiema užėmė antrą vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę ir nusileido tik 1975–1976 m. žiemai (215 val.).

2025–2026 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai

Gruodis

2025 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,1 °C, kas yra net 3,2 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 4 vietą iš 65. Jis nusileido tik 2006 m. (4,4 °C), 2015 m. (2,8 °C) bei 2019 m. (2,6 °C) gruodžiams. Tačiau, tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Jog mėnesis buvo šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti gruodžio 10 d. ir 11 d. šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė), šilčiausia žiemos sezono diena (gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė 8,4 °C), bei tai, jog 27 d. buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šilčiausia gruodį buvo pajūryje ir pamaryje (3 °C – 4 °C), o šalčiausia – Rytų Lietuvoje (0 °C – 1 °C).

Iš 2025–2026 m. žiemos sezono, gruodis pasižymėjo ir mažiausiu (vos 3 d.) vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Tai yra net 11 d. trumpiau už SKN. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau, vidutiniškai vos 1 d. (tokio storio sniego danga susidarė vos 3 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių). Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik 1 d. Biržuose susidarė 10 cm ar storesnė sniego danga. Storiausia sniego danga gruodį susidarė šalies Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 12–13 cm.

Kritulių prasme, 2025 m. gruodis buvo daug sausesnis už SKN, kadangi per jį iškrito vos 29,3 mm kritulių, kas yra net 48 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo septintas sausiausias gruodis nuo 1961 m. ir antras sausiausias XXI a. (paskutinį kartą sausesnis gruodis buvo 2002 m., kai iškrito vos 27,7 mm kritulių). Nors visas gruodis buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo gruodžio III dešimtadienis, kai iškrito vos 5,7 mm kritulių (71 % mažiau už SKN). Daugiausia kritulių gruodį iškrito šalies Vakaruose (40–60 mm), o mažiausiai – Pietvakariuose bei Centrinėje dalyje (< 20 mm).

Saulė gruodį švietė žymiai trumpiau už daugiametį vidurkį, vidutiniškai tik 21 val., t. y. net 29 % trumpiau už SKN (29 val.). Tačiau ne visas mėnesis pasižymėjo trumpa Saulės spindėjimo trukme. Trumpiausiai Saulė švietė gruodžio I dešimtadienį, vos 1 val. (90 % trumpiau už SKN). Tačiau gruodžio III dešimtadienis pasižymėjo net 60 % ilgesne (siekė 17 val.) Saulės spindėjimo trukme, nei įprastai (11 val.). Ilgiausiai gruodį Saulė spindėjo šalies Pietvakariuose (25–35 val.), o trumpiausiai – Rytuose bei pajūryje (10–15 val.).

Sausis

Praėjusios žiemos sezono sausis ir gruodis, oro temperatūros aspektu, tapo visiškomis priešingybėmis. 2026 m. sausio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -9,2 °C, kas yra net 6,3 °C šalčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog šių metų sausis buvo septintas šalčiausias sausis nuo 1961 m. ir net antras šalčiausias sausis XXI a. Paskutinį kartą šaltesnis sausis pasitaikė tik 2010 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,3 °C. Jog šis sausis buvo išties šaltas, indikuoja ir po beveik 14 metų pertraukos sugrįžęs speigas, kuris buvo fiksuotas sausio 31 d. Šeduvoje (-30,1 °C). Tai pat, beveik visos mėnesio dienos, net 29 d. iš 31 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šalčiausia sausį buvo šalies Rytuose (-11 °C – -10 °C), o šilčiausia šalies Vakaruose ir Pietvakariuose (-9 °C – > -7 °C).

Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas Pietvakariniame šalies pakraštyje), visą sausio mėnesį buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga (vidutiniškai 31 d.), kas yra net 12 d. (1,6 karto) ilgiau nei įprastai. 5 cm ar storesnė sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi net 29 d., kas yra net 17 d. (2,3 karto) ilgiau už SKN. 10 cm ar storesnė sniego danga buvo susidariusi net 24 d., kas yra net 17 d. (3,1 karto) ilgiau už SKN. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis sausio mėnesį siekė iki 15 cm. Storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 53 cm.

Kritulių prasme, šių metų sausis buvo sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 34,5 mm kritulių, kas yra 35 % mažiau už SKN. Ypač sausas buvo sausio II dešimtadienis, kai šalyje vidutiniškai iškrito vos 1,3 mm kritulių (91 % mažiau už SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šalies Pietvakariuose, vos 10–30 mm, kas didžiąja dalimi ir lėmė plonesnę ten susidariusią sniego dangą. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Šiaurės Vakaruose (70–90 mm).

Saulė šių metų sausį švietė ypač ilgai, net 76 val., kas yra net 35 val. arba 88 % ilgiau už SKN (41 val.). Tai reiškia, jog 2026 m. sausis pasižymėjo antra ilgiausia saulės spindėjimo trukme iš visų sausių ir nusileido tik 2014 m. sausiui (79 val.). Dar įspūdingiau, jog tokia vieta buvo pasiekta, kai sausio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 59 % trumpesnė už SKN. Tačiau III ir ypač II sausio dešimtadieniai su kaupu kompensavo trumpesnę Saulės spindėjimo trukmę sausio I dešimtadienį, kadangi sausio II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo net 3,2 karto ilgesnė už SKN (12 val.) ir siekė 37 val., o sausio III dešimtadienį Saulė spindėjo 86 % ilgiau už SKN (19 val.), net 34 val. Ilgiausiai sausį Saulė spindėjo šalies Šiaurės Rytuose bei pamaryje (80–91 val.), o trumpiausiai šalies Šiaurėje (60–70 val.).

Vasaris

Šių metų vasaris, kaip ir sausis, pasižymėjo labai šaltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -7,9 °C, kas yra net 5,4 °C šalčiau už SKN (-2,5 °C). Kaip ir sausis, vasaris pateko tarp dešimties šalčiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė aštuntą vietą. Paskutinį kartą šaltesnis vasaris pasitaikė tik 2012 m. (-8,9 °C), todėl šių metų vasaris tapo ir antru šalčiausiu vasariu XXI a. Nors praėjusios žiemos vasaris buvo labai šaltas, tačiau kontrastingas, todėl jo metu buvo užfiksuoti net trys nauji šalčiausios dienos rekordai bei vienas naujas šilčiausios dienos rekordas (2 lentelė). Trys nauji šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasario I ir II dešimtadieniais, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė vos -12,9 °C bei -8,5 °C. Šiuo laikotarpiu buvo užfiksuoti ir net trys speigo atvejai, vasario 1 d., vasario 2 d. ir vasario 17 d. Tačiau, vasario III dešimtadienis pasižymėjo 1,1 °C šiltesniais už daugiametį vidurkį orais, ypač paskutinėmis mėnesio dienomis, todėl vasario 28 d. buvo užfiksuotas pirmasis 2026 m. šilčiausios dienos rekordas bei aukščiausia maksimali paros oro temperatūra (13,5 °C) per visą praėjusios žiemos sezoną. Vasarį dauguma dienų, net 21 d., buvo šaltesnės už jų daugiametį vidurkį. Šį mėnesį buvo užfiksuota ir šalčiausia 2025–2026 m. žiemos sezono diena, vasario 2 d., kurios vidutinė paros oro temperatūra siekė vos -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir žemiausia sezono paros minimali oro temperatūra, kuri siekė vos -34,3 °C. Šalčiausia vasarį buvo šalies Šiaurėje (-10 °C – -9 °C), o šilčiausia šalies Pietuose bei pajūryje ir pamaryje (-7 °C – -6 °C).

Sniego dangos rodikliais vasaris pranoko net sausį, kadangi visą mėnesį, visa Lietuvos teritorija buvo apklota bent 5 cm storio sniego danga (išskyrus 1 d. Kybartuose). 10 cm ar storesnė sniego danga, didžiojoje šalies dalyje, taip pat buvo susidariusi visą mėnesį. Tik Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje tokio storio sniego danga išsilaikė trumpiau (15–24 d.). Vasario mėnesį storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 66 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 18 cm.

Kritulių prasme, kaip ir kiti praėjusios žiemos sezono mėnesiai, vasaris pasižymėjo labai sausais orais. Šių metų vasarį iškrito vos 23,1 mm kritulių, kas yra net 46 % mažesnis kritulių kiekis už SKN (43 mm). Ypač sausas buvo vasario I dešimtadienis, kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 1,9 mm kritulių (87 % mažiau už SKN).

Kaip ir sausis, vasaris pasižymėjo labai ilga Saulės spindėjimo trukme, net 105 val., t. y. 40 val. arba 62 % ilgesne už SKN trukme. Tai reiškia, jog šis vasaris pasižymėjo ketvirta ilgiausia Saulės spindėjimo trukme nuo 1961 m. Visi vasario dešimtadieniai pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, tačiau ypač ilga Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo vasario I dešimtadienis, kai vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo net 46 val. (2,2 karto ilgiau už SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (110–120 val.), o trumpiausiai Pietų Lietuvoje (90–100 val.).