Terminų žodynas

TerminasApibrėžtis
AnemometrasPrietaisas vėjo greičiui matuoti.
AnticiklonasAukštesnio atmosferos slėgio sritis, kurios centre slėgis didžiausias, o į pakraščius mažėja. Šiaurės pusrutulyje anticiklono oro masė juda pagal laikrodžio rodyklę. Anticiklono apimtoje teritorijoje būna giedras sausas oras, vasarą – karščiai, žiemą – šalčiai.
AtmosferaDujų sluoksnis, gaubiantis Žemės rutulį (nuo Žemės paviršiaus iki stratosferos ribos).
Atmosferos frontasSkirtingų oro masių pereinamoji zona atmosferoje. Pvz., arktinis frontas – zona tarp šalto arktinio oro ir vidutinių platumų oro. Atmosferos fronto plotis būna iki keliasdešimties kilometrų, o storis – vertikalia kryptimi keli šimtai metrų. Atmosferos frontai be paliovos susidaro, juda ir nyksta. Praslenkant atmosferos frontui pakinta orai.
Atmosferos slėgisAtmosferos spaudimo jėga į ploto vienetą. Ji lygi oro stulpo svoriui, kuris tęsiasi nuo esamo paviršiaus iki aukštutinės atmosferos ribos. Pagrindinis matavimo vienetas yra hektopaskalis (hPa), lygus 100 paskalių. Naudojami ir gyvsidabrio stulpelio milimetrai (mm g.st.), milibarai (mb). 1 hPa = 0.750062 mm g.st. 1 mm g.st. = 1.333224 hPa 1 mb = 1 hPa.
BarometrasPrietaisas atmosferos slėgiui matuoti.
Bendroji pūgaPūga, kai nesimato dangaus ir negalima nustatyti, ar sninga, ar tik vėjas neša sniegą. Vertikalus ir horizontalus matomumas labai sumažėja.
BrizasVėjas, du kartus per parą keičiantis kryptį ir pučiantis jūrų, didžiųjų ežerų, tvenkinių, didelių upių pakrantėse (dieną pučia nuo vandens į sausumą, naktį – atvirkščiai).
CiklonasAtmosferos sūkurys, kurio centre slėgis mažiausias. Šiaurės pusrutulyje vėjas pučia iš visų pusių į ciklono centrą prieš laikrodžio rodyklę. Ciklono centre oras kyla į viršų, atvėsta, susidarę vandens garai kondensuojasi ir virsta debesimis, iš kurių dažnai iškrinta krituliai.
DebesysVandens lašelių arba ledo kristalėlių sankaupos atmosferoje, susidariusios orui kylant aukštyn, jam vėstant ir kondensuojantis.
DebesuotumasMatoma debesų visuma dangaus skliaute, apibūdinama balais (10 balų dengia visą dangaus skliautą) arba oktantais (oktantas – aštuntoji dangaus skliauto dalis).
Dobsono vienetasBendrojo ozono kiekio matavimo vienetas. 1 mm ozono sluoksnio storis esant 0°C temperatūrai ir 1013 hPa atmosferos slėgiui yra lygus 100 Dobsono vienetų (DU).
DulksnaSkysti krituliai, iškrintantys labai smulkių lašelių pavidalu, beveik nepastebimi žmogaus akimi.
ElementasKlimato rodiklis, kuris gali būti išmatuotas ir statistiškai aprašytas (pvz., minimalioji arba maksimalioji dienos oro temperatūra, krituliai, vandens garų slėgis).
HalasOptinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių debesų, rūko ar ledo kristaluose. Halai būna aplink Saulę ar Mėnulį, įvairių formų: ratilai, lankai, stulpai ir kt..
Hidrometeorologijos tarnybaValstybinė įstaiga, atliekanti paviršinių vandenų ir klimato stebėjimus, teikianti informaciją apie orus, klimatą, vandenis šalies ūkiui ir visuomenei.
InversijaMeteorologinio elemento nuokrypis (padidėjimas arba sumažėjimas) nuo įprastos eigos vertikalia kryptimi.
IzobaraŽemėlapio linija, jungianti vienodo atmosferos slėgio vietas.
IzohietaŽemėlapio linija, jungianti vienodo kritulių kiekio vietas.
IzotachaŽemėlapio linija, jungianti vienodo vėjo greičio vietas.
IzotermaŽemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose oro temperatūra tam tikru laikotarpiu yra vienoda.
Jūrinis klimatasKlimatas, kurį formuoja nuo vandenyno pučiantys vėjai. Būdingi bruožai: nedideli temperatūros svyravimai naktį–dieną, žiemą–vasarą, didesnė oro drėgmė, debesuotumas, kritulių kiekis.
KlimatasDaugiametės orų sąlygos ir jų pokyčiai, būdingi tam tikrai vietovei.
Kontinentinis (žemyninis) klimatasKlimatas, kuriame vyrauja kontinentinės oro masės. Kontinentiniam klimatui būdinga didelė paros ir metinė temperatūros amplitudė, nedidelis kritulių kiekis, mišrūs metų laikai.
KonvekcijaMedžiagos dalelių judėjimas dėl šilumos skirtumų. Konvekcijos intensyvumas priklauso nuo temperatūros skirtumų dydžio, šiluminio laidumo, medžiagų plėtimosi koeficiento ir kt.
KrituliaiVanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų (dulksna, kruša, lietus, sniegas) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma).
Kritulių kiekisVandens sluoksnio storis (mm), susidaręs ant horizontalaus paviršiaus iš lietaus, dulksnos, ištirpusio sniego ir kt. reiškinių per nurodytą laiko tarpą, kai nėra išgaravimo, nutekėjimo ar susigėrimo (1 mm = 1 kg/m2 = 10 t/ha = 10 m3/ha).
KritulmatisPrietaisas kritulių kiekiui matuoti.
Laikotarpio vidurkiaiBet kokio, ne trumpesnio kaip dešimt metų, laikotarpio, prasidedančio nuo metų, besibaigiančių skaičiumi 1, sausio 1-os dienos, klimatologinių duomenų vidurkiai.
LietusKrituliai, krintantys iš sluoksninių lietaus arba kamuolinių lietaus debesų lašų pavidalu. Kartais gali lyti ir iš sluoksninių ar sluoksninių kamuolinių debesų.
LijundraLedo sluoksnis, susidarantis ant daiktų viršaus atšalus vandens lašams, dulksnai arba rūkui, taip pat prisilietus kritulių lašams prie paviršių, kurių temperatūra yra 0 ºC arba žemesnė.
Liūtinis lietusSkysti krituliai, pasižymintys staigia lietaus pradžia ir pabaiga bei ryškiu intensyvumo didėjimu. Lyja iš kamuolinių debesų. Liūtinį lietų dažnai lydi perkūnija arba kruša. Lašai yra žymiai didesni negu ištisinio lietaus. Paprastai liūtinio lietaus metu iškrinta didelis kritulių kiekis.
Liūtinis sniegasStaigiai iškrintantis sniegas, pasižymintis ryškiu intensyvumo svyravimu ir iškritimo trumpalaikiškumu. Jis iškrinta iš kamuolinių lietaus debesų.
Liūtinė šlapdribaLiūtinio pobūdžio krituliai, iškrintantys tirpstančio sniego pavidalu.
MeteorologijaMokslas apie Žemės atmosferą, jos sandarą, joje vykstančius fizinius procesus (oro įšilimą, atšalimą, rūko ir debesų atsiradimą, kritulius, oro judėjimą ir kt.).
Meteorologijos stotisVieta, kurioje atliekami meteorologiniai stebėjimai, ir kuri yra būdinga aplinkinei teritorijai reljefo, vandens telkinių, miškų, kelių, ir kt. objektų atžvilgiu. Meteorologijos stotį sudaro meteorologinė aikštelė, kurioje išdėstyti meteorologiniai prietaisai ir pastatas, kur apdorojami stebėjimų duomenys.
Meteorologiniai prietaisaiPrietaisai meteorologiniams elementams matuoti, atitinkantys Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus ir užtikrinantys tarptautinį duomenų vienarūšiškumą.
Meteorologinis matomumasTai didžiausias nuotolis, kuriam esant juodo paviršiaus ryškumų kontrastas maksimalios atmosferos rūkanos arba rūko fone pasiekia reikšmę, kurią dar gali fiksuoti akis. Paprasčiau – tai atstumas, už kurio kontrasto tarp objekto ir fono žmogaus akis jau negali atskirti.
NormosNuoseklaus, ilgo laikotarpio, apimančio ne mažiau kaip tris iš eilės einančius dešimtmečius, vidurkiai. Klimato norma yra standartas, pagal kurį galima vertinti klimato sąlygas (ypač esamas arba neseniai buvusias), bei prognozuoti orų sąlygas, tikėtinas konkrečioje vietovėje.
OraiAtmosferos būsena – meteorologinių elementų derinys.
Oro masėsDidelės oro masės troposferoje, turinčios tam tikrų bendrų savybių, priklausančių nuo jų susiformavimo vietos. Slinkdamos iš susidarymo vietos, oro masės perneša savo pradines savybes į kitas teritorijas, tačiau pamažu transformuojasi į naujas kitokių savybių oro mases.
ParametrasKlimato elemento statistinis rodiklis. Dažniausiai tai yra aritmetinis vidurkis, bet gali būti ir tokie parametrai kaip standartinis nuokrypis, procentiniai punktai, ribinio dydžio viršijimo atvejų skaičius arba ekstremalios reikšmės.
Pažemio pūgaPūga, kai sniegas nešamas nuo sniego dangos paviršiaus į ne didesnį kaip 2-3 m aukštį. Tokiu atveju horizontalus matomumas yra žymiai mažesnis už vertikalų.
PerkūnijaElektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (žaibo) blyksnių ir garsaus dundėjimo (griaustinio). Perkūniją paprastai lydi smarkūs vėjai, krituliai, kartais net kruša.
PustymasSniego pernešimas prie žemės paviršiaus iki 1,5-2 m aukščio. Sniego dalelės juda horizontaliai, lygiagrečiai žemės paviršiui. Dažnai stebimas esant giedrai. Gali būti ir sningant. Matomumo nuotolis mažėja nežymiai.
RasaVandens lašeliai, susidarantys ant žemės paviršiaus, augalų ir įvairių daiktų dėl drėgno oro susilietimo su šaltesniais paviršiais, esant aukštesnei nei 0 ºC temperatūrai, tykai arba silpnam vėjui.
Rasos taškasTemperatūra, kuriai esant vandens garai pasiekia prisotinimą. Kai oras prisotintas, santykinė drėgmė lygi 100  ir faktinė temperatūra sutampa su rasos taško temperatūra.
RūkasLabai smulkių vandens lašelių sankaupa ore, susidaranti dėl drėgno oro atšalimo, todėl atmosfera darosi drumsta, mažėja jos skaidrumas, meteorologinio matomumo nuotolis sumažėja ir nesiekia net 1 km.
RūkanaSmarkiai išretėjęs rūkas, susidarantis susikoncentravus vandens garams į labai smulkius vandens lašelius (žymiai smulkesnius nei rūko) ir suteikiantis atmosferai silpną drumstumą. Meteorologinio matomumo nuotolis nuo 1 iki 10 km.
RumbasKryptis pasaulio šalių atžvilgiu. Meteorologijoje priimta apskritimą dalyti į 16 dalių (16 rumbų), t. y. kas 22,5º. Pagrindiniai yra Š, P, R, V, po to ŠR, PR, PV, ŠV, o dar smulkiau – ŠŠR,RŠR, RPR, PPR, PPV, VPV, VŠV, ŠŠV.
Santykinė oro drėgmėProcentais išreikštas vandens garų slėgio ir prisotintų vandens garų santykis, esant tai pačiai temperatūrai.
SniegasKieti krituliai, iškrintantys kristalų arba dribsnių pavidalu.
Sniego dangaSniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangai taip pat priskiriamas ir ledo sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės.
Standartinės klimato normosKlimatologinių duomenų vidurkiai, apskaičiuoti šiems iš eilės einantiems 30 metų laikotarpiams: nuo 1901 m. sausio 1 d. iki 1930 m. gruodžio 31 d., nuo 1931 m. sausio 1 d. iki 1960 m. gruodžio 31 d., ir t. t. Šiuo metu standartine klimato norma yra laikomi 1981-2010 m. vidurkiai.
Suminė (bendroji) Saulės spinduliuotėTiesioginės ir išsklaidytosios Saulės spinduliuočių suma, patenkanti į horizontalų Žemės paviršių.
ŠlapdribaKrituliai, iškrintantys esant teigiamai temperatūrai tirpstančio sniego pavidalu. Kartais kartu su tipstančiomis snaigėmis iškrinta ir lietaus lašai.
ŠalnaOro temperatūros nukritimas žemiau 0 ºC vakare ir naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama. Šalnos paprastai būna pavasarį ir rudenį, kai vidutinė oro temperatūra jau arba dar yra teigiama.
ŠarmaKristalinės baltos nuosėdos, susidarančios ant Žemės paviršiaus ir daiktų (horizontalių arba mažo polinkio). Nuosėdos susidaro sublimuojantis ore esantiems vandens garams ir jiems susilietus su daiktais esant tykai, silpnam vėjui, giedrai arba mažam debesuotumui.
ŠerkšnasBaltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, žolių ir kt.
ŠkvalasStaigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s (kartais viršija ir 25 m/s), o trukmė didesnė negu 1 min.
Štilis (tyka)Bevėjis oras arba silpnas vėjas, ne smarkesnis kaip 0,5 m/s.
TermometrasPrietaisas temperatūrai matuoti. Pagal veikimo principą gali būti: skystiniai, dujiniai, deformaciniai, elektriniai (varžos).
Ultravioletinė Saulės spinduliuotėSaulės spinduliuotės ultravioletinio spektro dalis, kurios bangos ilgis ne didesnis kaip 400 nm.
VėjasOro judėjimas horizontalia kryptimi Žemės paviršiaus atžvilgiu iš aukšto atmosferos slėgio zonos į žemo atmosferos slėgio zoną. Kuo didesnis slėgių skirtumas, tuo smarkesnis vėjas.
Vėjo kryptisKryptis, iš kur pučia vėjas.
VidurkiaiBet kokio konkretaus laikotarpio klimatologinių duomenų reikšmių vidurkis (paros, dešimtadienio, mėnesio, metų ir t.t.).
Vidutinė temperatūraTam tikros vietovės temperatūros aritmetinis vidurkis (paros, mėnesio, sezono, metų ir t. t.).
ViesulasStiprus oro sūkurys, susidarantis po greitai išsivysčiusiais kamuoliniais lietaus debesimis. Atrodo kaip iš debesies į sausumą arba jūrą nusileidusi tamsi rankovė, straublys, piltuvas ar pan. su vertikalia, dažnai išlenkta ašimi. Oro slėgis sūkurio viduje žemas, todėl jis besisukdamas įtraukia ir pakelia gana didelius, sunkius daiktus.