Pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas lūžta – vyksta ledolūžis. Prasideda ledonešis.
Ledonešis – ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį (rečiau rudenį). Ledonešių pasitaiko ir žiemos atodrėkio metu.
Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas.
Ledo sangrūdos, kaip papildomas potvynių rizikos šaltinis, kelia didelį pavojų dėl staigaus susiformavimo ir plataus užtvindymo masto. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.
“Didžioji Kauno sangrūda” – didžiausia ledo sangrūda Lietuvoje, užfiksuota 1946 metais.
“Vėlyvą kovo 23-iosios vakarą pradėję eiti ledai Neryje, ties santaka su Nemunu, suformavo milžinišką maždaug 4 km ilgio ledų sangrūdą. Galinga upių vandens tėkmė, neturėdama kur bėgti, akimirksniu pasisuko miesto link ir užtvindė senamiestį, Vilijampolę, Marvelę, Žemąją Fredą, žemutinę Eigulių dalį. Ledai nešė namus ir žmones…”
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, įgyvendindama projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG), kuria interaktyvų žemėlapį, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvoje nuo 1928 metų fiksuotas ledo sangrūdas.
Žemėlapyje pateikiama turima informacija apie sangrūdų vietas, laiką ir užfiksuotą žalą.
Kviečiame bendruomenes, savivaldybių atstovus ir visus turinčius archyvinės ar vietinės informacijos prisidėti prie šio istorinio žemėlapio pildymo. Jei žinote apie buvusias ledo sangrūdas – vietą, laiką, galimą padarytą žalą ar turite nuotraukų – lauksime Jūsų informacijos el. paštu: vanduo@meteo.lt.
Šie duomenys padės formuoti patikimesnius hidrologinius modelius ir prisidės prie tikslesnio potvynių rizikos vertinimo.