Hidrologinė sausra – tai lokaliu arba regioniniu mastu stebimas vandens išteklių sumažėjimas ir yra užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas. Šis reiškinys yra viena iš pavojingiausių gamtinių nelaimių, kurios poveikį ir žalą iš anksto įvertinti yra labai sudėtinga.
Hidrologinės sausros įvertinimas yra paremtas faktinių duomenų palyginimu su turimais daugiamečiais rodikliais. Sausros paveiktų vandens matavimo stočių analizei yra naudojamas žemiausias vidutinis daugiametis vandens lygis 48-ose vandens matavimo stotyse (VMS), kuris yra lyginamas su faktine dienos reikšme. Taip pat yra analizuojamas ir vandens debitas (ar nėra pasiekta gamtosauginio debito* reikšmė). Remiantis turimais duomenimis yra sudaromas hidrologinės sausros žemėlapis.
Kai hidrologinė sausra yra fiksuojama ½ visų VMS, sausra yra skelbiama Nacionaliniu mastu. Perspėjimas apie hidrologinę sausrą Nacionaliniu mastu nustoja galioti, kai 10 dienų iš eilės hidrologinė sausra yra stebima mažiau nei 50% visų VMS.
Šylant klimatui ir mažėjant sniegingų žiemų kiekiui, hidrologinė sausra tampa vis dažnesniu reiškiniu.
_______________________________________________________________________________
Paskutinį kartą hidrologinė sausra Nacionaliniu mastu buvo paskelbta 2023 m. liepos 17 d. Šios sausros metu gamtosauginiai* vandens debitai stebėti Neryje ties Vilniumi, Lėvenyje ties Bernatoniais, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais, Nemune ties Kauno ir Druskininkų vandens matavimo stotimis.
Hidrologinei sausrai Nacionaliniu mastu pasibaigus liepos 30 dieną, lokaliai šis reiškinys buvo stebėtas dar iki pat spalio mėnesio.
Hidrologinė sausra nacionaliniu mastu, 2023-07-17