Tropikų ciklonai (depresijos), audros ir uraganai
Tropikų ciklonai – tai žemo atmosferos slėgio sritys, susiformuojančios virš šiltų vandenynų, kurių paviršiaus temperatūra viršija 27 °C. Jie susidaro abiejuose Žemės pusrutuliuose, dažniausiai tarp 5° ir 25° platumos. Šie ciklonai paprastai būna mažesnio skersmens nei vidutinių platumų ciklonai, tačiau pasižymi itin dideliais slėgio skirtumais tarp centro ir pakraščių. Giliausiuose iš jų slėgis centre gali nukristi iki 886 hPa. Tropikų ciklonams būdingos smarkios liūtys, perkūnijos ir stiprūs vėjai.
Iš pradžių ciklonas juda lėtai – apie 10–20 km/h, tačiau sustiprėjęs gali pasiekti 30–40 km/h greitį. Atlanto vandenyne tropinis ciklonas tampa audra, kai vėjo greitis viršija 63 km/h (17,5 m/s), o pasiekus 119 km/h (33 m/s) greitį, audra virsta uraganu.
Pagal Saffir–Simpson skalę, uraganai skirstomi į penkias kategorijas:
- I kategorija – 119–153 km/h (32–42 m/s);
- II kategorija – 154–177 km/h (43–49 m/s);
- III kategorija – 178–209 km/h (50–58 m/s);
- IV kategorija – 210–249 km/h (59–69 m/s);
- V kategorija – daugiau kaip 249 km/h (>69 m/s).
Kuo aukštesnė kategorija, tuo uraganas pavojingesnis. Jie pasižymi milžiniška griaunamąja galia – gali sugriauti miestus, nuniokoti pakrančių infrastruktūrą ir sukelti potvynius, nusinešančius daugybę gyvybių. Tarp galingiausių pastarųjų dešimtmečių uraganų išsiskiria Andrew (1992), Katrina (2005), Irma (2017), Michael (2018) ir Dorian (2019).
Tropikų ciklonai įvairiuose pasaulio regionuose vadinami skirtingai: Atlanto vandenyne ir Karibuose – uraganais, Ramiajame vandenyne – taifūnais, o Australijoje – „vili-vili”. Ilgą laiką Atlanto vandenyno tropikų ciklonams būdavo suteikiami trumpi moteriški vardai abėcėlės tvarka. Nuo 1979 m. tropikų ciklonus imta vadinti ir vyriškais vardais.
Kasmet Žemėje susiformuoja apie 80–100 tropikų ciklonų, iš kurių maždaug pusė sustiprėja iki uragano ar taifūno. Kai kuriais atvejais ciklonų metu iškrenta tiek kritulių, kiek Lietuvoje per trejus metus.
Tropinių ciklonų metu dažnai susiformuoja ir viesulai. Šiaurės Amerikos viesulai vadinami tornadais. Jie ypač pavojingi, nes virš sausumos gali pasiekti net 300 km/h (83 m/s) vėjo greitį. Viesulai (tornadai) verčia medžius, naikina pasėlius, griauna pastatus, o jūroje sukelia milžiniškas bangas, kurios užlieja pakrantes ir sukelia potvynius. Tokie viesulai kartais pridaro net daugiau žalos nei pats uraganas.