Navigacija Navigacija

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Klimato kaita Vilniuje XXI a.

Pasaulyje gyvena vis daugiau žmonių ir vis didesnė jų dalis gyvena miestuose. Dėl didėjančio antropogeninio poveikio Žemėje keičiasi atmosferos sudėtis, paklotinis paviršius ir ekologinė pusiausvyra. Nors populiacijos didėjimas miestuose ir klimato kaita iš pirmo žvilgsnio nėra susiję, tačiau didėjant gyventojų skaičiui miestuose, miestų prisitaikymas prie ekstremalių klimato reiškinių tampa labai svarbus. Laiku imantis reikalingų prisitaikymo priemonių gali būti išsaugotos žmonių gyvybės ir sumažinta žala miesto infrastruktūrai.

Temperatūros ir kritulių kiekio prognozės Vilniui sudarytos remiantis A1B šiltnamio dujų emisijos scenarijumi ir trijų klimato modelių (BCM-RCA, ECHAM5-REMO, HadCM3-HadRM) išvesties duomenų vidurkiu.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė, vidutinė minimali ir maksimali temperatūra Vilniuje augs ir XXI a. pabaigoje bus 3,0-3,2 ºC aukštesnė nei 1981-2010 m. vidurkis.

Ryškiausi temperatūros pokyčiai įvyks šaltuoju metų laiku, ir tikėtina, kad amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama (1 pav.).

1 pav. Vidutinė sezonų temperatūra (°C) Vilniuje skirtingais laikotarpiais ateityje.

Augant temperatūrai keisis ir ekstremalių kaitrų ir šalčių pasikartojimas. Amžiaus pabaigoje Vilniuje nebebus fiksuojama didelių šalčių (kai temperatūra žemesnė nei -25 °C). Stichinių kaitrų (kai maksimali temperatūra 3 ir daugiau dienų iš eilės yra aukštesnė nei 30 °C) pasikartojimo tikimybė išaugs 31 %.

XXI a. pabaigoje stichinės kaitros Vilniaus mieste gali pasikartoti vidutiniškai kas 2,5 metų (1981-2010 m. laikotarpiu pasikartodavo maždaug kas 7,5 metų). Tropinių naktų (kai minimali temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C) atvejų skaičius gali padidėti 13 kartų, ir XXI a. pabaigoje vidutiniškai per metus gali būti 7 tokie atvejai. Šiuo metu tropinių naktų Vilniuje pasitaiko ne kasmet.

Kritulių pokyčius prognozuoti sunkiau, tačiau, tikėtina, kad iki XXI a. pabaigos vidutinis metinis kritulių kiekis Vilniaus mieste išaugs 50 mm (2 pav.). Prognozuojama, kad dienų skaičius su krituliais nesikeis, tačiau didės kritulių intensyvumas. Maksimalus paros kritulių kiekis gali padidėti 15 %. Labiausiai kritulių kiekis išaugs žiemą (24 %) ir dėl kylančios vidutinės temperatūros vis didesnę dalį žiemos kritulių sudarys šlapdriba ir lietus.

2 pav. Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm) Vilniuje skirtingais laikotarpiais ateityje.

Šios prognozės atspindi vieną iš galimų klimato kaitos scenarijų ir priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ateityje, pokyčiai gali būti didesnis arba mažesni.

Dėl padidėjusios karščio bangų ir tropinių naktų tikimybės gali padidėti žmonių, sergančių širdies ir kvėpavimo ligomis, mirtingumas, dėl ekstremalių orų reiškinių (lietaus, karščio, sniego) gali dažniau sutrikti transporto sistema, gali būti apsunkinamas elektros ir vandens tiekimas. Žiemos metu dėl dažno temperatūros svyravimo apie 0 °C, intensyvės šalčio dūlėjimas ir korozija. Tačiau klimato pokyčiai gali atverti ir naujas galimybes miestui - kylant temperatūrai ilgės vasaros turizmo laikotarpis, žiemos metu sumažės bendros energijos sąnaudos.

Detaliau su Vilniaus miesto klimato kaitos prognoze pagal A1B scenarijų galite susipažinti čia.

Atgal