Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Return to Full Page
Kasmet kovo 23-iąją minima Pasaulinė meteorologijos diena. Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. World Meteorological Organization) paskelbė 2019 metų Pasaulinės meteorologijos dienos šūkį – Saulė, Žemė ir orai. Saulė teikia energiją, palaikančią gyvybę žemėje. Saulės energija lemia orus, vandenynų sroves ir hidrologinį ciklą. Pagaliau nuo jos priklauso mūsų visų nuotaika ir kasdienė veikla. Ji įkvepia muzikantus, fotografus, menininkus.

Pastarųjų 30 metų duomenys rodo, kad saulės energija nėra padidėjusi, o tai reiškia, kad žemėje fiksuojamas klimato šilimas nėra susijęs su saulės aktyvumu. Temperatūros kilimas, kuris tirpdo ledynus ir šildo vandenynus, skatina šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje didėjimas.

Didelis dėmesys klimato kaitai

Jeigu dabartinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija toliau augs, iki šio amžiaus pabaigos vidutinė pasaulio oro temperatūra gali pakilti nuo 3 iki 5 laipsnių.

Klimato modeliai didėjančią vidutinę oro temperatūrą prognozuoja daugelyje žemės ir vandenynų regionų, karščio bangas – tankiausiai apgyvendintose vietovėse, gausius kritulius ir itin smarkias, ilgai trunkančias sausras – pavieniuose regionuose. Būgštaujama, kad su klimato pokyčiais susijęs pavojus sveikatai, gyvenamosioms teritorijoms, maisto apsaugai, vandens ištekliams, žmonijos saugumui ir ekonomikos augimui didės kartu su augančia vidutine pasaulio oro temperatūra. Bene kasmet pasiekiami nauji karščio rekordai, o karčio bangos prasideda vis anksčiau, trunka ilgiau.

Pasaulinė vandens diena

Kiekvienais metais kovo 22 dieną visame pasaulyje švenčiama ir kita šventė – Pasaulinė vandens diena. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Šių metų Pasaulinės vandens dienos šūkis – „Nepalikime nė vieno be geriamojo vandens“. Tai vieno iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų (SDG-6) – visiems Žemės gyventojams iki 2030 m. užtikrinti vandens pasiekiamumą ir tvarų išteklių valdymą – atspindys.

Keldami prie lūpų sklidiną tyro vandens stiklinę nė nesusimąstome, kad net 97 procentai pasaulio vandens – sūrus arba nevartotinas dėl kitų priežasčių. Dar 2 procentai – sušalęs į ledą ir tik 1 procentas yra tinkamas gerti. Tuo tarpu Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turinčių dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Lietuva turi gausius geros kokybės požeminio vandens išteklius. Mūsų šalyje, vienoje iš nedaugelio, centralizuotam vandens tiekimui ir individualiam apsirūpinimui naudojamas tik požeminis vanduo.

Nors geriamojo vandens trūkumo problema pasiekusi ir Europą, Lietuvoje glūdinčios vandens atsargos yra kone septynis kartus didesnės nei gebame sunaudoti. Esant poreikiui gėlu požeminiu vandeniu Lietuva galėtų aprūpinti ir kitas šalis, o mineralinis vanduo eksportuojamas jau dabar.

Negalima nesutikti su prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi žodžiais: „Vandenie! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima teigti, kad tu būtinas gyvenimui, tu – pats gyvenimas“.

 

PIABAY nuotrauka

PIABAY nuotrauka