Navigacija Navigacija

Radar Radar

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

silpni krituliai vidutinio intensyvumo krituliai stiprūs krituliai
                                 
2 7 12 18 21 23 28 34 37 39 44 50 53 55 60 66 dBZ
  iki 0.5   0.5 0.8 1 2 5 7 10 21 49 75 100 205 ... mm/h

 

Meteorologinis radaras yra skirtas kritulių stebėjimui, jų fazės, kiekio, judėjimo greičio apskaičiavimui bei labai trumpos trukmės prognozėms sudaryti. Radaras yra nepakeičiamas įrankis operatyviame sinoptikų darbe. Šiame puslapyje pateikiamas dviejų meteorologinių radarų esančių Laukuvoje ir Trakų Vokėje bendras kritulių intensyvumo produktas.

 

Kaip veikia radaras?

Radaras kritulius aptinka šiuo būdu: siųstuvas siunčia koncentruotą elektromagnetinį spindulį, o imtuvas priima energiją, kuri grįžta („atsispindi") nuo bet kokio spindulio kelyje „sutikto" objekto. Energijos (atspindžio) stiprumas apdorojamas bei atvaizduojamas žemėlapyje specialiais dBZ matavimo vienetais ir gali būti interpretuojamas kaip apytikslis kritulių intensyvumas (mm/h). Kuo atspindėtos energijos stiprumas didesnis, tuo intensyvesni krituliai krinta.

Radaro duomenis galima interpretuoti ne tik kaip kritulių intensyvumą. Antžeminiai stebėjimai meteorologijos stotyse patvirtina, jog vasaros metu esant ypač aukštoms atspindžio intensyvumo reikšmėms (>45 dBZ), stiprų lietų gali lydėti perkūnija, o pasiekus apie 50-55 dBZ tikėtina kruša. Žiemos metu tokios aukštos reikšmės nepasiekiamos dėl vyraujančių oro masių ir sniego fizikinių savybių. Pavyzdžiui esant neigiamai temperatūrai radaras rodys vidutinio intensyvumo kritulius, tačiau sniegas dažnai bus stiprus.

Pagrindinis radaro ribotumas – dėl žemės išgaubtumo tolstant nuo radaro informacija surenkama iš vis aukštesnių atmosferos sluoksnių. Žiemą krituliai paprastai formuojasi žemuose debesyse todėl radaro spindulys kartais „nepastebi“ silpno sniego ar dulksnos. Be žemės išgaubtumo egzistuoja ir kiti faktoriai lemiantys radaro duomenų kokybę. Vasarą įsivyravus karštai ir drėgnai atogrąžų oro masei radaras dėl didelio jautrumo „pagauna“ ore esančią drėgmę ir ją pateikia kaip silpnus kritulius. Taip pat netoli radarų esantys antžeminiai trukdžiai (ryšių linijos ir bokštai, vėjo jėgainės ir t. t.) tam tikrais atvejais neleidžia tinkamai užfiksuoti kritulių intensyvumo. Duomenų neatitikčių atvejai pakankamai reti, pasitaikantys po keletą dienų per metus.

Radaras – įrankis faktinei situacijai nustatyti ir nepateikia prognozės ateičiai. Vartotojas interpretuodamas duomenis pats turi nuspręsti kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji pasieks tam tikrą vietovę. Svetainėje pateikiami radaro duomenys gali būti naudojami tik kaip pagalbinis įrankis.