Navigacija Navigacija

Back

2018-05-09 | Palankiausios datos atostogoms Lietuvoje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologai suskaičiavo 30 metų kasdienius paros kritulių kiekio ir oro temperatūros daugiamečius vidurkius. Šios vidutinės reikšmės atspindi būdingas termines ir drėgmės sąlygas kiekvienai gegužės-rugsėjo mėnesių dienai. Paveiksle (pav. 1) pateikti šių reikšmių penkių dienų slankieji vidurkiai.

1.pav. Šiltojo sezono paros kritulių kiekio ir oro temperatūros daugiamečiai vidurkiai pagal 1981-2010 m. (penkių dienų slankieji vidurkiai).

 

Žmonės geriausiai jaučiasi, kai lauke giedra ar mažai debesuota. Aktyviam poilsiui palankūs orai yra tada, kai per dieną iškrenta mažiau nei 1 mm kritulių, o dienos maksimali oro temperatūra svyruoja apie 22,0 °C. Nenuostabu, jog intensyvūs, ilgai trunkantys lietūs gali sugadinti seniai suplanuotas atostogas, juolab tokių dienų, kai per 30 metų nė karto nebūtų paliję, Lietuvoje nėra. Tad, tiems, kurie nenori pasiduoti blogai nuotaikai ir žada laisvalaikį leisti aktyviai, „Meteo.lt“ pateikia palankiausias datas atostogoms Lietuvoje.

Taigi mažiausiai kritulių (arba mažiausiai lietingų dienų), šiltojo sezono laikotarpiu, būna gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Nors vidutinė paros oro temperatūra tuo metu dar nėra labai aukšta dėl vėsokų naktų, bendros sąlygos poilsiui yra labai geros.

Kitas sausasis laikotarpis Lietuvoje sutampa su aukščiausios oro temperatūros laiku. Tai yra liepos pabaiga ir rugpjūčio pirmos dienos. Be to, liepos 29 bei rugpjūčio 3 ir 8 dienos patenka į mažiausią lietaus tikimybę turinčių dienų Lietuvoje penkioliktuką (žr. lentelę). Šiuo laiku vidutinė paros oro temperatūra neretai viršija 18 °C. Pikas pasiekiamas rugpjūčio 5 dieną, vėliau oro temperatūra palengva krenta ir 15 °C ribą pasiekia rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Lietingiausi laikotarpiai Lietuvoje yra birželio antra pusė (birželio 13-28 d.) ir rugpjūčio pradžia (rugpjūčio 9-11 d.).

Lentelė. Top 15 dienų Lietuvoje, kai Lietaus tikimybė yra didžiausia arba mažiausia.

 

Kad ir kokia graži būtų vasara, nei vieni metai neapsieina be stichinio masto meteorologinių reiškinių. Pagal paskutinių 20 metų statistiką, tokių reiškinių Lietuvoje daugiausiai pasitaiko liepą (39%) bei rugpjūtį (25%). Beveik kiekvienais metais, liepos mėnesį, yra fiksuojamas stichinio ar katastrofinio masto lietus. Didžiausia itin stambios krušos tikimybė yra gegužę, viesulo – birželį ir liepą, o škvalas dažniausiai fiksuojamas liepos–rugpjūčio mėnesiais.

2. pav. Stichinių meteorologinių reiškinių* pasikartojimas Lietuvoje skirtingais mėnesiais (Remiantis 1998-2017 m. duomenimis).

 

Stichinio masto sausra Lietuvoje dažniausiai susiformuoja antroje vasaros pusėje (liepą–rugpjūtį), šiuo laiku didžiausia ir kaitros tikimybė. Iš 12 per paskutinius 20 metų Lietuvoje užfiksuotų kaitros atvejų, 7 buvo liepos mėnesį ir tik 3 rugpjūtį. Minėtais mėnesiais dažniausiai Lietuvą aplanko ir itin intensyvios audros.

 

3 pav. Stichinio ir katastrofinio masto lietaus atvejų skaičius Lietuvoje skirtingais mėnesiais (pagal 1998-2017 m. duomenis)

 

Jų metu stebimas pavojingų meteorologinių reiškinių (gausūs krituliai, kruša, stiprus vėjas ir perkūnija) kompleksas. Taigi, liepa ir rugpjūtis yra patys šilčiausi mėnesiai Lietuvoje, bet derėtų prisiminti, kad būtent šiais mėnesiais dažniausiai pasireiškia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Kyla klausimas, kokia bus ši vasara?

Remiantis JAV Nacionalinio Aplinkos prognozavimo centro (NCEP) klimato modelio duomenimis, Lietuvoje turėtų būti šilta ir sausa. Birželį ir liepą vidutinė oro temperatūra numatoma iki 1,5 °C aukštesnė. O rugpjūčio terminės sąlygos bus artimos įprastoms, šiek tiek šiltesnis oras prognozuojamas Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Kritulių numatoma kur kas mažiau nei įprastai, ypač liepos mėnesį.