Navigacija Navigacija

Back

2018-03-23 | Pasaulinė meteorologijos diena: metas veikti

Daugelis esame girdėję apie Sacharos dykumoje iškritusi sniegą ar stebėję negailestingo tornado padarytą žalą kur nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet retas susimąstome, kad padėtis Europoje – ne ką geresnė, ir Lietuva čia, nors iki šiol orai mūsų neskriaudė, – ne išimtis. Šiandien, kovo 23 dieną, minime Pasaulinę meteorologijos dieną. Dėkojame žmonėms, savo gyvenimą paskyrusiems sudėtingų atmosferos reiškinių stebėjimui, identifikavimui, prognozavimui, analizei. Ačiū. Jūsų didžiulis įdirbis šiandien – kaip niekad svarbus. Ačiū už šypsenas po naktinio budėjimo, už pagalbą atsakinėjant į beprotiškai smalsių žmonių užklausas, už kantrybę aiškinant, jūsų manymu, elementarius dalykus. Už nuoširdų žavėjimąsi meteorologiniais reiškiniais ir gebėjimą juos suprantamai paaiškinti. Gerai, kad esate, nes esate reikalingi.

Neseniai Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. World Meteorological Organization) paskelbė 2018 metų Pasaulinės meteorologijos dienos šūkį: „Pasiruoškime orams, įvertinę klimatą!“ Šūkis skatina ruoštis ir veikti. Ir visuomenę, ir valstybę. Vis dėlto suskaičiuoti klimato kaitos padariniams jau nebepakanka abiejų rankų pirštų.

Norime to ar nenorime, klimatas keičiasi visame pasaulyje. Globali žemės oro temperatūra nuo XX a. pradžios pakilo 0,8 °C. Europoje ir Lietuvoje oro temperatūros pokytis dar didesnis ir siekia apie 1 °C. Kaip žinia, vidutinė oro temperatūra nesiliauja kilusi nei mūsų šalyje, nei kitose pasaulio valstybėse.

Būtina atkreipti dėmesį, jog kinta ne tik oro temperatūra, bet ir kiti klimato elementai: žiemos laikotarpiu didėja kritulių kiekis, vasarą dažniau kamuoja trumpalaikės sausros. Taip pat daugėja intensyvių kritulių, pavyzdžiui, kai per vieną parą jų iškrenta 20 mm, o retsykiais ir daugiau. Nesinorėtų, bet ir atvejų, kai lietingas laikotarpis užsitęsia keletą mėnesių, dažnėja. Apmaudu, bet mažėja dienų su sniego danga. O kur dar kylantis Baltijos jūros lygis?

Pavojingi meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir stipresni, jie padaro daugiau žalos. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai, prognozavimas ir analizė.

„Jau šiandien Lietuvos jūrų ir oro uostai, gelbėjimo tarnybos, krovos darbų kompanijos, energijos perdavimo operatoriai, kelių tarnybos, kariuomenė, savivaldybės, t. y. būtent tos organizacijos, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų, iš mūsų tikisi ekspertinio vertinimo, patarimo, kuris lemia šių organizacijų, taip pat visos šalies, sėkmingą gyvavimą. Mes galime ir privalome prisidėti prie žmonių gyvybės ir turto išsaugojimo“, – sako Saulius Balys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius.

Ilgalaikė klimato kaita skatina ekstremalių orų reiškinių intensyvumą ir dažnumą, jūros lygio kilimą, vandenynų rūgštėjimą. Ir nors skirtingi pasaulio regionai susiduria su skirtingais gamtos pavojais, visus mus vienija viena: turime pasiruošti orams, įvertinę dabartinį mūsų klimatą.