Lietuvoje senka upės

Beveik mėnuo be ženklaus lietaus privertė nerimauti tiek ūkininkus, besibaiminančius dėl pasėlių, tiek paprastus žmones, nes džiūsta ne tik laukai, o ir senka upės.
                 Nespėjus vandens telkiniams atgauti atsargų po 2018 metų vasarą užsitęsusios sausros, pastarąsias kelias savaites Lietuvoje nesulaukiant gausesnių kritulių, vėl senka upės. Trečiąją kovo dekadą Lietuvos teritorijoje išsidėsčiusių meteorologijos stočių duomenimis, visoje šalyje buvo fiksuoti negausūs krituliai. Balandžio mėnesio pirmoji dekada išsiskyrė besitęsiančiomis anticikloninėmis sąlygomis, dėl kurių šalies teritorijoje menki krituliai fiksuoti tik pavienėse stotyse (Telšių MS 0,1 mm; Mažeikių ir Kauno MS po 0,6 mm; Šiaulių, Šilutės ir Palangos MS po 0,8 mm; Vėžaičių MS 1,4 mm; Klaipėdos MS 2,8 mm). Likusioje Lietuvos dalyje per pirmąsias 10 balandžio mėnesio dienų krituliai neužregistruoti. Tokios sąlygos ypač paveikė šalies upes, kuriose, sumažėjus paviršinei prietakai, pagrindiniu maitinimo šaltiniu tapo požeminis vanduo.

              Nuo paskutinių kovo mėnesio dienų iki dabar labiausiai vandens lygis sumažėjo Vakarų Lietuvos upėse, ypač Bartuvoje ir Jūroje (100–120 cm), nes jų pagrindinis maitinimo šaltinis yra kritulių vanduo. Todėl šio regiono upės labiausiai ir greičiausiai reaguoja į menką lietaus kiekį balandžio pirmąją dekadą. Kituose šalies regionuose taip pat stebimas nusekimas - Šešupės, Šventosios, Lėvens, Nemunėlio upėse (20–40 cm). Net ežeruose vandens lygis yra kiek žemesnis, nors šie vandens telkiniai į besikeičiančias drėgmės sąlygas reaguoja lėčiau.

           Jei ir toliau nesulauksime lietaus, upės dar labiau nuseks, todėl gali būti pasiekiamas gamtosauginis debitas. Jis nurodo minimalų vandens kiekį, kuris reikalingas ekosistemų gyvavimui ir vystymuisi. Gamtosauginis debitas yra nustatomas ir mažose, ir didelėse upėse, kad kuo tiksliau būtų įvertinama Lietuvoje vyraujanti situacija. Trumpas upės nusekimas iki gamtosauginio debito nesukelia didelių neigiamų ekologinių pasekmių. Tačiau, užsitęsus nuosėkio laikotarpiui, prastėja telkinių biologinė būklė, kenčia gyvųjų organizmų buveinės. Upių nusekimas daro įtaka ir hidroelektrinių darbui. Vyraujant mažam vandens telkinių vandeningumui, apribojamas gaminamos elektros energijos kiekis, nes elektrinės negauna pakankamai vandens.

                  

Nusekusi Vilnios upė Vilniuje balandžio pradžioje. R.Bataitienės nuotrauka.