Asset Publisher Asset Publisher

Back

2019-07-26 | Klimato kaitos prevencijai – AGENDA 2030

Klimato kaitos prevencijai – AGENDA 2030

Birželio pabaigoje LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė dalyvavo kasmet organizuojamoje tarptautinėje Bergeno universiteto vasaros mokslinių tyrimų mokykloje (Bergen Summer Research School – BSRS). Daugiau: https://www.uib.no/en/rs/bsrs. Šiemet parinkta tema – darnaus planetos vystymosi tikslai (Sustainable Development Goals – SDGs), kuriuos iškėlė Jungtinių tautų organizacija (JTO) pagal  Agenda 2030 planą. Ši 15-os metų darbotvarkė, priimta JTO aukščiausio lygio pasitarime 2015 m. rugsėjo mėn. Niujorke, remiasi sėkmingu tūkstantmečio vystymosi tikslų (Millennium Development Goals – MDGs) programos įgyvendinimu ir numato konkretesnes užduotis artimesnei ateičiai. BSRS pateikti tarpdisciplininiai dalykai gerai atspindėjo glaudų ryšį tarp SDG 13 (veikla klimato kaitos poveikiui švelninti) ir SDG 14 (gyvybė vandenyse).
Skamba kiek biurokratiškai, tačiau gilinantis detaliau, abejonių nekyla, kad tai labai aktualus klausimas dabartinei ir ateities kartoms. Pagrindinis MDGs, tiek SDGs tikslas – visų formų nelygybės ir skurdo nuoseklus mažinimas iki visiško jo panaikinimo. BSRS 2019 programoje akcentuotos problemos, susijusios su klimato kaita, kartais įvardinta net krize. Iškelta 17 konkrečių tikslų, kurie mažiau ar daugiau aktualūs žmonijai, jeigu ji nori gyventi darnoje tarpusavyje ir su gamta. Šie uždaviniai apima visas mūsų gyvenimo sritis, pradedant dėl klimato pokyčių atsiradusiu neįsivaizduojamu skurdu, didėjančia žmonių migracija, atsakingo vartojimo stoka, gyvybės vandenynuose ir žemėje įvairovės išsaugojimu, šiuolaikiškų „švarių“ technologijų kūrimu ir baigiant teisiniais dokumentais bei bendradarbiavimu tarp šalių ir institucijų.

JTO nustatyti Darnaus vystymosi tikslai

SDGs tikslus iškėlė JTO, tačiau vykdyti programą ir ją realizuoti turi visos valstybės. Jokia šalis negali likti už borto, būtina sutelkti jėgas globalioms ir lokalioms problemoms spręsti, pagelbėti tiek materialiai, tiek teisiškai, tiek moksliniais tyrimais. Pabrėžta, kad klimatas keičiasi žymiai sparčiau nei prognozavo klimato modeliai, vadinasi, neigiamų faktorių daugėja, o pastangų juos įveikti stinga. Mes, gyvendami Lietuvoje, sunkiai įsivaizduojame tokius su klimato kaita susijusius iššūkius, kurie kyla daugumai pasaulio žmonių – geriamo vandens trūkumas, nuolatinis alkis, moterų ir vaikų diskriminacija, pabėgėlių situacija. Ar susimąstome apie klimato pokyčius ir jų įtaką mums bei mus supančiai aplinkai? Ar tampame vartotojiška visuomene, ar atsakingai rūšiuojame atliekas ir jas perdirbame, ar ne per daug išmetame maisto, kurio stokoja daugelis Afrikos, Azijos, Okeanijos gyventojų? Reikia pradėti nuo savęs, pirmiausia, pakeičiant mąstymą – didžiuosis būsimos kartos ar smerks šiuolaikinę visuomenę dėl elgesio su gamta, dėl politikų pragmatiškumo ar neryžtingumo? Į šį klausimą ir buvo stengtasi atsakyti Bergeno universiteto mokykloje.

Šalys, iš kurių susirinko dalyviai į BSRS (aut. A. Asryan)

Mokytis susirinko 84 doktorantai, specialistai, mokslininkai iš 31 pasaulio šalies bei 22 dėstytojų komanda (iš JAV, D. Britanijos, Norvegijos, Švedijos, JTO, UNESCO, UNISEF organizacijų). Visi dalyviai susiskirstė į 6 grupes, kurios koncentravosi ties tam tikrais SDGs klausimais. LHMT specialistė pasirinko grupę „Okeanas, klimatas, visuomenė: nestabilumas ir mobilumas klimato kaitos priešakyje“, kuriai vadovavo šiuometinės visos BSRS vadovas Bergeno universiteto profesorius Edvard Hidving.
Pirmoji savaitė buvo skirta paskaitoms ir diskusijoms grupėse, antroji – debatams ir prezentacijoms, tiek individualioms, tiek grupių. Visos be išimties prezentacijos buvo filmuojamos, komentuojamos ir vertinamos profesionalų, imami interviu, kurie rudenį „pavirs“ į dokumentinį filmą.

Visų pranešėjų prezentacijos buvo profesionaliai nufilmuotos

 Nedažnai pasitaiko, kai visos paskaitos būna vertingos ir įdomios, pradedant Arkties ir baigiant Ramiojo vandenyno salų problemomis, sukeltomis klimato pokyčių. Arktine sritimi laikoma teritorija, kur liepos mėn. vidutinė oro temperatūra nepakyla aukščiau 10 laipsnių šilumos (Lietuvoje ji yra 17,9 °C). Šioje didelėje teritorijoje gyvena apie 4 mln žmonių. Išsivysčiusių ir smarkiai atmosferą teršiančių šalių CO2 sukeltas šiltnamio efektas lemia amžinojo įšalo, ledynų bei Arkties ledo tirpimą. Nustatyta, kad Arkties regione nuo stebėjimų pradžios perpus sumažėjo ledo storis ir jo apimamas plotas. Klimato modeliai rodo, kad ypač spartus ledo tirpsmas numatomas apie 2050 metus, o 2100 metais ledo Arktyje išvis neliks.
Žinant, kad vandenynas sugeria žymiai daugiau (net 93 %) saulės radiacijos nei ledas, tai okeanas dar labiau šyla ir susidaro uždaras ratas. O kur dar jautraus tundros žemės paviršiaus suardymas įvairia technika, naudojama naftos ir dujų gavyboje, dėl amžinojo įšalo sluoksnio plonėjimo padažnėjusios didelę teritoriją apimančios įgriuvos taigoje, kur išsiskiria dideli metano kiekiai? Šios dujos dar labiau atšildo atmosferą – procesas nesibaigiantis, nebent tik pristabdomas. Tirpstant ledynams, ore kaupiasi daugiau drėgmės, išsivysto galingesni ciklonai. Šiais laikais lyja ten, kur anksčiau iškrisdavo tik kieti krituliai. Gyvūnai prie tokių sąlygų neprisitaikę ir yra priversti migruoti arba išnykti,  vienas rūšis išstumia kitos. Atsiranda dar viena problema – vandenynai dėl kylančios temperatūros ir į juos patenkančio anglies dvideginio rūgštėja. Gyvūnai, norėdami išlikti, prisitaiko prie pasikeitusios aplinkos, bet tam jie išnaudoja daug energijos, ir nustoja daugintis. Fauna ir flora vienodėja, pačių gyvūnų dydis mažėja. Kitas iššūkis gamtai – plastiko sąvartynu virstantis vandenynas, kurį ypač teršia žvejybiniai laivai, išmesdami tonas nerūšiuotų šiukšlių, palikdami šimtus kilometrų sintetinių tinklų. Pastarieji  suyra tik per 600 metų, iki tol masiškai naikindami juose įstrigusias žuvis, žinduolius, paukščius. Vien pernai prie Špicbergeno buvo surinkta 11 tonų plastiko! Irdamas vandenyje plastikas skyla iki mikroplastiko – labai mažų plastiko dalelių, kurios, patekusios į gyvūnų organizmus, po kurio laiko atsiduria mūsų lėkštėse.
Kitas smarkiai kenčiantis nuo klimato šiltėjimo regionas – Ramiojo vandenyno salos.  BSRS labai daug dėmesio skyrė Bergeno universiteto mokslininkų Okeanijos regione vykdomam „Maria Nullius“ projektui (https://www.uib.no/en/marenullius), kuris skirtas šių mažų valstybių antropologiniam tyrimams, atsižvelgiant į klimato kaitą. Akcentuota, jog ne vien atmosfera neturi sienų, okeanai – taip pat… Šio regiono salų gyventojų pagrindinė veikla susijusi su vandenynu, kuris ne tik šyla ir rūgštėja, bet jo lygis kyla, nyksta koralai. Labai svarbi su tuo susijusi problema – tunų migracija į vėsesnius vandenis. Ši žuvis – tai regiono lobis ir ekonomikos variklis. Traukiantis iš žvejybos zonų tunams į šiaurę, atsiranda tarptautiniai konfliktai, o netekusios tokių išteklių, šalys skursta. Be to, kylant vandens lygiui (per paskutinius
1993–2010 m. pakilo 16 cm), gresia pavojus kai kurių Okeanijos valstybių egzistavimui. Po šių paskaitų ciklo keliami klausimai – ar valstybė po vandeniu išlieka valstybe ir, kas svarbiau, poliariniai lokiai ar Ramiojo vandenyno gyventojai – neatrodo juokingi…
Durpynų sausinimas, pusiaujo miškų, „planetos plaučių“, beatodairiškas kirtimas, pakeičiant juos į maisto pramonei bei biodegalams reikalingą žaliavą – alyvapalmių plantacijas – dar viena aktualija. Planuojama, kad iki 2050 metų palmių aliejaus gamyba padidės trigubai. Vadinasi, tie alyvapalmėmis užsodinti beveik 30 mln hektarų, kuriuose kažkada augo atogrąžų miškai, turės irgi plėstis, o juose besiveisiančių gyvūnų, tarkim, orangutangų, skaičius katastrofiškai sumažės...
Akivaizdu, kad intensyvėjantys meteorologiniai reiškiniai, tokie, kaip dažnėjančios karščio bangos, staigūs šalčio įsiveržimai, smarkios liūtys ir ilgai trunkančios sausros regionuose, kuriems tas nėra būdinga – klimato kaitos padarinys. Reiškinių skaičius nedidėja, bet jie yra žymiai stipresni ir padarantys didesnę žalą. Kylantys sunkumai verčia žmones migruoti į saugesnes teritorijas ir tai sukuria jau ne nacionalines, bet tarpvalsybines, net tarpkontinentines problemas. Tai lemia skurdą, su tuo susijusias sanitarijos bei sveikatos problemas, konfliktus tarp pabėgėlių ir juos priimančių šalių, moterų ir vaikų vargą bei išnaudojimą, išsilavinimo lygio netolygumą tarp skurstančių ir turtingų šalių. Kas labiausiai kaltas dėl tokių ekstremalių klimato pokyčių? Įvardintos JAV, Indija, Kinija, Rusija, Europos sąjunga...Bet kartu atidžiau pažvelkime į save ir savo įpročius, susimąstykime ir keiskimės.
Visi Agenda 2030 SDGs tikslai iškelia į viešumą išvardintus sunkumus ir nurodo kelius, kaip juos įveikti. Prie to ženkliai prisideda Bergeno universiteto organizuojama BSRS, kurioje vertėtų specialistams pasisemti ir žinių ir šiuolaikiško požiūrio į pasaulį. Jau paskelbta kitų metų tema – „Mokslas ir politika“.