Asset Publisher Asset Publisher

Back

2022-09-16 | Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Ozono sluoksnis – yra visos gyvybės Žemėje saugotojas, kadangi sugeria daug kenksmingos Ultravioletinės Saulės spinduliuotės (toliau – UV) 200–320 nm ilgio bandų diapazone. Tai yra vertingiausia ir svarbiausia ozono savybė, todėl ozono sluoksnio apsaugos problema yra svarbi ir aktuali visame pasaulyje. Ozono sluoksnio apsaugos diena yra minima nuo 1995 m. rugsėjo 16 dienos. Šia dieną siekiama atkreipti ir įtraukti didesnę visuomenės dalį į kovą su ozono sluoksnio plonėjimo problema. 2022 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Montreal Protocol@35: global cooperation protecting life on earth“ (liet. Monrealio Protokolas@35: tarptautinis bendradarbiavimas saugantis gyvybę Žemėje).

Ozono susidarymą ir irimą lemia daugybė fotocheminių reakcijų su ore esančiomis dujomis ir įvairiausi dinaminiai procesai vykstantys atmosferoje. Pasak mokslinių tyrimų, mūsų planetos ozono sluoksnį sparčiausiai naikina chlorfluorangliavandenilio (angliškas trumpinys – CFC) junginiai pvz. freonai. Šios cheminės medžiagos plačiai naudotos (ir kai kur vis dar naudojamos) gamyboje, buityje ir ūkyje. Jos pakilusios į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir veikiamos UV, suskyla į chlorą ir chloro junginius bei ardo ozono sluoksnį.

1985 m. Vienoje 44 valstybių atstovai pasirašė „Ozono sluoksnio apsaugos konvenciją“, 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas. Konvenciją ir protokolą pasirašiusios šalys, tarp jų ir 1994 m. Lietuva, įsipareigojo mažinti ozono sluoksnį ardančių cheminių medžiagų kiekį, sugriežtinti kontrolę bei uždrausti tam tikrų medžiagų naudojimą.  Per paskutinius 3 dešimtmečius Vienos konvencija ir Monrealio protokolas paskatino 197 tautas dirbti išvien kovojant su ozono sluoksnio plonėjimo priežastimis, išsaugant jį ateinančioms kartoms.

Ozono sluoksnis virš Lietuvos nuo 1993 m. nenutrūkstamai stebimas Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS). Iki 2018 m. stebėjimai buvo atliekami rankiniu būdu naudojant filtrinį ozonometrą (M-124), o nuo 2018 m. ozonas matuojamas automatiniu spektrofotometru (Brewer MK III) (1 pav.).

1 pav. Kauno MS naudotas filtrinis ozonometras (M-124) ir automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)

 

Turimi šių prietaisų duomenys suteikia galimybę stebėti ir analizuoti bendrą ozono kaitą (toliau – BOK) virš Lietuvos. Todėl, remiantis turimais duomenimis, pateikiame trumpą 2021 m. BOK palyginimą su apskaičiuotu daugiamečiu (1993–2020 m.) BOK vidurkiu.

2 pav. Ozono sluoksnio svyravimai Lietuvoje 2021 metais. Raudona spalva žymi neigiamą, žalia – teigiamą nuokrypį nuo daugiamečio (1993–2020 m.) vidurkio

 

Pagal turimus duomenis, 2021 m. BOK virš Lietuvos vidutiniškai sudarė 344 Dobsono vienetus (toliau – DU*), tai yra 2 % daugiau už daugiametį vidurkį (2 pav.). Absoliutus 2021 m. metų minimumas – 230 DU buvo išmatuotas spalio 25 d., tai sudarė -20,7 % nuokrypį nuo daugiamečio vidurkio. Atvejai, kuomet išmatuotos BOK reikšmės buvo pavojingai sumažėjusios ir daugiamečio vidurkio neviršijo 20 % (susidarius šioms sąlygoms informuojama visuomenė: pateikiama bendra situacija, įvertinama ar tuo metu laiku BOK sumažėjimas yra būdingas bei įspėjama ar verta sunerimti dėl UV) buvo fiksuojamos sausio 5 d. 260 DU (-20,7 %), 20 d. 270 DU (-20,4 %) ir 21 d. 271 DU (-20,4 %) bei spalio 25 d. 230 DU (-20,7 %). Ilgesni laikotarpiai, kuriems taip pat būdingos neigiamos anomalijos, stebėti rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Absoliutus 2021 m. maksimumas – 573 DU buvo pasiektas kovo 19 d. Tai buvo 44 % daugiau už daugiametį vidurkį ir tik 1 DU mažiau už išmatuota Lietuvos visų laikų maksimumą 574 DU (2018 m. kovo 3 d.). Palyginimui 2021 m. gauti BOK rezultatai pasiskirstė panašiai kaip 2018 ir 2019 metais, kurie pasižymėjo išskirtinai aukštomis maksimaliomis paros reikšmėmis bei priešingai nei 2020 m. kurie pasižymėjo išskirtai mažesnėmis reikšmėmis, kurias lėmė stiprus Arkties cirkumpoliarinis sūkurys.

Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galima plačiau skaityti čia. Plačiau apie ozoną galite skaityti čia. Aktualią informaciją apie ozono kaitą Lietuvoje skaitykite čia.

*1 DU - 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Gintarė Giliūtė