Asset Publisher Asset Publisher

Back

2022-05-09 | Atšiaurumo zonos Lietuvoje

Atšiaurumo zonos Lietuvoje

Pavasaris ir ruduo – pagrindinis augalų sodinimo metas. Dažnam sodininkui kyla klausimas: ar lauke pasodintas augalas išgyvens žiemą?

Norint atsakyti į šį klausimą visame pasaulyje yra naudojama ir sukurta vieninga sistema, kuri suskirsto visą žemės rutulį į atsparumo šalčiui zonas. Iš viso yra 14 zonų: nuo 0–1 (šalčiausia) iki 12–13 (šilčiausia). Jos dar dalinamos į pazonius: a (šaltesnį) ir b (šiltesnį). Kadangi toks skirstymas sodininkų naudojamas vis dažniau ir Lietuvoje, todėl preliminariai suskaičiavome ir paruošėme žemėlapį su minėtomis zonomis.

Remiantis 1991–2020 m. duomenimis, Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 5, 6 ir 7. Anksčiau Lietuvoje dėl šaltesnių klimatinių sąlygų per Lietuvą ėjo 4, 5 ir 6 zonos. Paprastai sakant, kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius – tuo sunkiau susitvarko su šalčiais.

Kaip matyti pateiktame žemėlapyje, visa Rytų Lietuva patenka į 5 zoną, Vidurio ir didesnė dalis Vakarų Lietuvos – 6 zonoje, o siaurame pajūrio ruože (dėl švelnesnių žiemų) turime 7 zoną. Vis dėlto, šių zonų apskaičiavimo būdai pasaulyje šiek tiek skiriasi ir kai kurie sodininkai visai pagrįstai gali teigti, jog Lietuvoje tėra tik 5 ir 6 zonos, o 7 zonos augalai pajūryje išgyventi gali tik teoriškai. Tad šis skirstymas yra tik sąlyginis, nes reikšmės apskaičiuotos pagal 30 metų minimalių oro temperatūrų vidurkį.

Ateityje pasistengsime šiek tiek patikslinti šį žemėlapį, kadangi zonų pasiskirstymas dar labai priklauso ir nuo mikroklimatinių veiksnių. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje formaliai yra 6a pazonis (dėl miesto šilumos salos), tačiau miestas kalvotas, o gyvenamieji namai ir miškai išsidėstę netolygiai, tad šilumos sala paprastai būna nevienodo dydžio. 

 

Tekstą parengė: KTBS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Skaičiavimus atliko: Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus