Asset Publisher Asset Publisher

Back

2022-03-09 | Labai smarkūs vėjo gūsiai Lietuvoje 1961–2021 m. laikotarpyje

Labai smarkūs vėjo gūsiai Lietuvoje 1961–2021 m. laikotarpyje

Šie metai prasidėjo labai vėjuotais orais: vien sausio mėnesį užregistruoti net 4 stichines reikšmes (≥28 m/s) pasiekę vėjo gūsiai ir dar 2 katastrofiniai (≥33 m/s) vėjai. Vėjuotas buvo ir vasaris, kuomet pajūryje vietomis fiksuoti 2 stichinio vėjo atvejai.

Peržvelgus 61 metų laikotarpio duomenis, galima pateikti trumpą vėjo gūsių, kuriuos lėmė Atlanto ciklonai, statistiką. Vadinamieji „gradientiniai“ vėjai susidaro dėl didelių slėgio skirtumų, kuriuos lemia ryškūs temperatūros įvairiuose aukščiuose gradientai.

Iš viso 1961–2021 m. periodu Lietuvoje užregistruoti 56 labai smarkaus vėjo atvejai, kurie stebėti 126 vietovėse. Akivaizdu, kad daugiau nei pusė tokių vėjų fiksuota pajūrio ruože, šiek tiek mažiau – pietvakariniuose rajonuose, o visai tokių vėjų nepasitaikė šalies šiaurės rytiniame bei pietrytiniame pakraštyje. 73 % visų užregistruotų vietovių tenka silpnesniems, 28–32 m/s vėjams, likusiose vietovėse (mažiau nei trečdalyje) fiksuoti stipriausi ≥33 m/s vėjai. Didžiausias vietovių skaičius su labai stipriais vėjais buvo registruotas ryto ir dienos metu (tarp 05–17 val.).

Ciklonų sukelti labai smarkūs vėjai yra būdingi šaltajam metų sezonui. Daugiausia atvejų (14) fiksuota sausio mėnesį, keliais mažiau lapkritį ir spalį (1 pav.). Lietuvoje labai smarkūs vėjai pasitaiko ir vasarą, tačiau jie susiję su konvekciniais procesais, todėl tokių vėjų, kaip škvalai ir viesulai, prigimtis yra visai kita ir į šią statistiką neįtraukti.

1 pav. Labai smarkių vėjų sezoninis pasiskirstymas 1961–2021 m.

 

Kadangi šie vėjai susiję su Atlanto ciklonais, tai priklausomai nuo to, kuri šių sūkurių dalis pasiekia Lietuvą, keičiasi ir vėjo kryptis. Net 26 atvejais pūtė vakaris, o šiaurės vakarų ir pietvakarių vėjai fiksuoti atitinkamai 14 ir 13 atvejų, po keletą atvejų pasitaikė su PPV, VŠV, P vėjais. Akivaizdu, kadangi labai aktyvius žemo slėgio sūkurius nuo Atlanto į žemyną gabena šiaurės vakarų, vakarų ar pietvakarių sraujymė, tai rytinių ir šiaurinių stichinių vėjų prie žemės Lietuvoje neišmatuota. Pastebėta, kad labai smarkius vėjus sukelia ciklonai, kurių centre slėgis nukrenta iki 965–970 hPa.

Tipiškos tokių energingų ciklonų prigimtis ir judėjimo trajektorijos turi bendrą bruožą – išsivysto iš frontinės bangos, kuri dažniausiai aptinkama ties Britų salynu arba Šiaurės jūra ir greitosios ciklogenezės procese staigiai susisuka į debesų spiralę. Taip vadinami „neriantieji“ ciklonai užgimsta virš Norvegijos jūros, stabteli pasiekę Skandinavijos pusiasalį, sukaupia pakankamai jėgų įveikti Skandinavijos kalnus ir staigiai neria į rytus, įsibėgėdami ties Baltijos jūra ir užgriūdami Baltijos rytines šalis su stipriomis audromis (2 ir 3 pav.).

2 pav. Kairėje – „Anatolij“ audros 1999-12-04 trajektorija. Dešinėje – 2022 m. sausio 30 d. „neriantis“ ciklonas, pavadintas „Malik“, sukėlė 35 m/s vėjo gūsius

 

3 pav. Kairėje – „Anatolij“ audros pernaša 500 hPa geopotenciniame aukštyje (juoda rodyklė) ir ciklono padėtis. Dešinėje – terminis laukas 850 hPa aukštyje (mėlyna ir raudona rodyklės). NOAA archyvo duomenys

 

Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė