Asset Publisher Asset Publisher

Back

2021-10-05 | Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos matavimų tinklo modernizavimas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos matavimų tinklo modernizavimas

Pasaulyje vykstanti globali klimato kaita bei jos sukelti pokyčiai regione didina pavojingų gamtinių reiškinių kiekį. Su klimato pokyčiais dažnėjantys ir ekstremalėjantys meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai padaro daug žalos šalies ūkio šakų sektoriams ir visuomenei. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas. Norint tinkamai įvertini pavojingų meteorologinių reiškinių mastą ir atlikti kuo tikslesnį jų prognozavimą, būtina vykdyti nepertraukiamus meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus ir matavimus, bei suinteresuotoms šalims laiku pateikti kokybišką hidrometeorologinę informaciją. Nors ekstremalių orų įvykių prognozavimas neužkerta kelio jų atsiradimui, tikslus ir savalaikis jų numatymas leidžia atsakingoms valstybinėms institucijoms imtis veiksmų, siekiant sumažinti jų sukeliamą žalą, bei apsaugoti žmonių turtą ir gyvybes.

Lietuvoje šią misiją atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (toliau - LHMT), kuri teikia orų prognozes ir perspėjimus apie numatomus pavojingus orų reiškinius visai Lietuvos teritorijai, bei informaciją, reikalingą Lietuvos valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui. LHMT atstovauja Lietuvos Respublikai trijose tarptautinėse organizacijose – Pasaulio meteorologijos organizacijoje (WMO), Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijoje (EUMETSAT) ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre (ECMWF). Tai kelia aukštus reikalavimus LHMT pateikiamų duomenų kokybei.

LHMT buvo oficialiai įsteigta ir kaip valstybinė institucija veikia nuo 1921 metų, nors pirmieji meteorologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti vykdyti 1770 metais, o pirmosios meteorologijos stotys įsteigtos 1834 metais. Pagrindiniai operatyvios ir kokybiškos matavimų informacijos naudotojai yra LHMT pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, orų ir hidrologines prognozes sudarantys padaliniai, visuomenė, ūkio subjektai, mokslo institucijos, tarptautinės institucijos, kurie reikalauja detalios informacijos apie meteorologinių parametrų pasiskirstymą ir kitimą erdvėje ir laike.

Šiuo metu LHMT valdo hidrometeorologinių stebėjimų tinklą, kurį sudaro daugiau nei 170 hidrometeorologinių stebėjimų ir matavimų punktų:

• 9 meteorologijos stotys (MS);

• 52 automatinės meteorologijos stotys (AMS);

• jau atnaujintos ir automatinėmis meteorologijos stotimis vadinamos agrometeorologijos stotys;

• 99 vandens matavimo stotys (VMS);

• antžeminė žaibų aptikimo sistema (ŽAS);

• 3 aviacinės meteorologijos stotys (AS);

• 2 meteorologiniai radiolokatoriai (RMS).

Tačiau, tenka paminėti, kad didžioji įrangos dalis yra eksploatuojama daugiau kaip dešimtmetį, todėl susiduriama su duomenų kokybės problemomis ir nepatikima teikiama informacija, kas neleidžia užtikrinti patikimos ir savalaikės informacijos teikimo visuomenei. Įrangą ir įrenginius būtina periodiškai atnaujinti siekiant užtikrinti nenutrūkstamus stebėjimus, hidrometeorologinių duomenų patikimumą, taip išsaugant duomenų klimatologinės sekos vienarūšiškumą, kuri leidžia nustatyti ir analizuoti klimato kaitą. Tai svarbu, nes palaipsniui daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių, jų dažnis ir intensyvumas. Kritinių reiškinių sukeliama ekonominė žala gali būti didelė, o jiems tinkamai nepasirengus – milžiniška.

Paveiksle – meteorologijos ir vandens matavimo stočių tinklo žemėlapiai.

 

 

Norint kokybiškai ir operatyviai įvertinti klimato pokyčius būtinas nepertraukiamas ilgalaikis klimato elementų monitoringas, t. y. meteorologinių ir hidrologinių reiškinių stebėjimai ir matavimai, duomenų surinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, perdavimas tarptautiniams mainams, pateikimas visuomenei, suinteresuotiems subjektams, taip pat visuomenės švietimas apie klimato kaitą, bei šiems tikslams reikalingų priemonių įsigijimas.

Tuo tikslu tinkamam meteorologinių reiškinių stebėjimui ir prognozavimui užtikrinti 2018 m. LHMT inicijavo investicinio projekto „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo atnaujinimas“ parengimą ir įgyvendinimą (projekto įgyvendinimo pabaiga – 2022 m.). Pagrindinis projekto tikslas – atnaujinti ir patobulinti infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas hidrometeorologinės veiklos tęstinumas ir teikiama išsami, operatyvi ir tiksli informacija apie orus, klimatą ir vandenį. Hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo, duomenų surinkimo ir analizavimo įrangos įsigijimo ir diegimo projektas būtinas tam, kad klimato kaitos duomenys būtų tinkamai apskaičiuojami, prognozuojami ir pateikiami suinteresuotiems vartotojams. Keliamas tikslas, kad duomenys būtų kokybiški, atitiktų valstybės institucijų, visuomenės poreikius, užtikrintų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą bei padėtų priimti motyvuotus darnios šalies plėtros sprendimus.

Įgyvendinamas projektas apima šias veiklas:

• Matavimo įrangos automatinėms meteorologijos stotims įsigijimas;

• Saulės spinduliuotės matavimo prietaisų įsigijimas;

• Eksploatuojamos žaibų aptikimo sistemos modernizavimas;

• Meteorologinių radiolokatorių įrangos įsigijimas;

• Radiozondavimo programinės įrangos atnaujinimas ir radiozondų su pūslėmis įsigijimas;

• Telekomunikacinių ryšių ir elektroninės saugos sistemos įsigijimas ir įdiegimas;

• Telekomunikacijų patalpos įrengimas;

• Hidrometeorologinės informacijos valdymo sistemos atnaujinimas;

• Elektros generatoriaus įsigijimas ir įdiegimas;

• Meteorologinių pranešimų perdavimo sistemos ir įrangos atnaujinimas;

• Specializuotų orų prognozavimo darbo vietų atnaujinimas;

• Plaukiojimo priemonių ir darbo saugos priemonių įsigijimas;

• Ekspozicijos patalpų remontas, pritaikymas, įrangos ir baldų įsigijimas;

• Matavimo įrangos vandens matavimo stotims įsigijimas;

• Hidrologinio modeliavimo įrangos įsigijimas ir įdiegimas;

• Skaitmeninio klimato stebėjimo duomenų archyvo sukūrimas;

• Etaloninių kalibravimo prietaisų ir klimatinės kameros su aptarnavimo terminalais įsigijimas ir įdiegimas;

• Aviacinių meteorologijos stočių, esančių oro uostuose, meteorologinių stebėjimų sistemų modernizavimas;

• Hidrometeorologinių duomenų bazės pajėgumų padidinimas.

Projektas šiuo metu dar įgyvendinamas, tad artimiausiu metu LHMT galės vykdyti nenutrūkstamą klimatinių pokyčių ir stratosferos monitoringą, užtikrindama Valstybinės aplinkos monitoringo programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, meteorologinių duomenų teikimą vartotojams realiuoju laiku. Tikslūs, nuolatiniai, reikiamu dažnumu atliekami meteorologinių elementų matavimai sudaro galimybes tobulinti orų prognozavimą, teikti visuomenei ir vartotojams tikslesnes orų prognozes ir patikimesnius perspėjimus apie pavojingus, stichinius ir katastrofinius meteorologinius reiškinius. Klimato kaita yra viena iš didžiausių problemų pasaulyje, tačiau visuomenėje vis dar trūksta žinių apie klimato kaitą ir jos keliamas grėsmes, todėl įgyvendinus projektą bus pasiruošta vykdyti edukacinę veiklą, supažindinant visuomenę su aktualia informacija, susijusia su klimato kaita.


Šis straipsnis buvo išspausdintas Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos leidinyje "Žemėtvarka ir hidrotechnika" (2021 m. Nr.3).

Straipsnio autoriai: HSS vyriausiasis specialistas Raimundas Baublys ir skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.