Asset Publisher Asset Publisher

Back

2021-06-18 | Lietuvos 2021 m. kultūros ir vasariškų orų sostinė

Lietuvos 2021 m. kultūros ir vasariškų orų sostinė

Lietuvos kultūros sostinės titulas šiais metais suteiktas Neringai − miestui, kurią mes, savo ruožtu, drąsiai tituluojame Lietuvos Vasaros sostine.

Vasara, t. y. laikotarpis, kai vidutinė paros temperatūra yra ne žemesnė nei 15 °C, Lietuvoje trunka vidutiniškai 92 dienas, o Neringoje tęsiasi 10 dienų ilgiau − 102 (nuo birželio 6 d. iki rugsėjo 16 d.). Šiais metais vasara Neringoje, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, prasidėjo birželio 2 d. 

Per metus Neringoje būna iki 73 dienų vasariškų dienų (t. y. oras sušyla iki 20 °C ir daugiau), iš kurių iki 19 dienų sušyla iki 25 °C ir 1−2 kaitrios dienos, kai oro temperatūros maksimumas siekia 30 °C daugiau. Lietuvoje būtent Nidoje registruojama daugiausiai tropinių naktų, kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C, per vasarą čia galima tikėtis ir iki 5 tropinių naktų. Pavyzdžiui, praėjusių 2020 metų vasarą tropinių naktų Nidoje buvo net 9, kai likusioje šalies dalyje tik viena ir tik vienoje stotyje (Alytuje, liepos 7d.). Pačią karščiausią naktį Neringoje temperatūra nenukrito žemiau 24,4 °C (2006 m. liepos 7 d.), o karščiausią dieną pakilo iki 34,3 °C (1994 m. liepos 30 d.).

Dar vienas Neringos titulas − saulėčiausia Lietuvos vieta. Per metus Saulė Nidoje vidutiniškai šviečia 2076 valandas, kai, pavyzdžiui, Vilniuje net 307 valandomis trumpiau (1769 val.) (Lietuvos vidurkis − 1917 valandų). Saulės spindėjimo trukmė Nidoje ilgiausia visais mėnesiais − nuo 35 val. gruodį iki 304 val. gegužę (palyginimui Vilniuje: nuo 25 val. gegužę iki 263 val. birželį ir liepą). (1 pav.)

1 pav. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė (val.) Nidoje ir Vilniuje 1991–2020 m. laikotarpiu

 

Žemiau pateiktame grafike galime pamatyti, kaip atrodo „vidutinės“ dienos Nidoje birželio–rugsėjo mėnesiais. Iš faktinių standartinės klimato normos laikotarpio (SKN, 1991–2020 m.) duomenų apskaičiuota, kokia vidutinė paros oro temperatūra ir kiek dienų per 30 metų buvo su krituliais. Vidutinė paros temperatūra virš 18 °C labiausiai tikėtina nuo liepos 4 d. iki rugpjūčio 27 d., o apie 20 °C ir aukštesnė – nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 8 d.

Mažiausiai kartų lijo birželio 5 dieną – tik 2 kartus per 30 metų. Įdomu, kad ir šiais metais tą dieną kritulių nebuvo. Daugiausiai kartų, 20 per 30 metų, lijo rugpjūčio 20 dieną. Birželio 24-ąją Nidoje taip pat pasitvirtina taisyklė, kad per Jonines dažniausiai lyja – 18 kartų nuo 1991 m. (2 pav.)

2 pav. Paros vidutinė oro temperatūra ir dienų su krituliais skaičius Nidoje (SKN laikotarpiu).

 

Specifines, tik šiai vietovei būdingas mikroklimatines sąlygas visų pirma kuria ypatinga geografinė Kuršių nerijos padėtis: Baltijos jūra iš vienos pusės ir Kuršių marios iš kitos, o taip pat ir vėjo pustomos smėlio kopos, vyraujantys spygliuočių miškai ir smėlingi nerijos dirvožemiai. Neringoje ryškūs jūriniam klimatui būdingi bruožai: švelnesni oro temperatūros svyravimai paros ir metų eigoje, nepastovi sniego danga žiemą, stipresni vėjai.

Nidos meteorologijos stoties duomenimis, čia fiksuojama ne tik ilgiausia Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje, bet ir aukščiausia metinė oro temperatūra. Vidutinė metinė SKN laikotarpio (1991−2020 m.) oro temperatūra Nidoje yra 8,5 °C, tai yra 1,1° šilčiau už Lietuvos vidurkį (7,4 °C) ir 1,9° šilčiau už vėsiausią rytinį pakraštį (6,6 °C, Dūkštas). O 2020 m. Nidos vidutinė metinė temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų laikotarpį visoje Lietuvoje – net 10,4 °C.

 

Parengė: LHMT KTS vyriausiosios specialistės Zina Kitrienė ir Kristina Kryžanauskienė