Asset Publisher Asset Publisher

Back

2020-02-01 | Šlapio sniego apdraba - kas tai?

Šlapio sniego apdraba - kas tai?

Kadangi šalyje  nuo praėjusios savaitės vidurio vis dar yra be elektros likusių gyventojų, kai dėl šlapio sniego apdrabos miškingose vietose virstantys medžiai nutraukė elektros laidus, tai verta plačiau pakalbėti  apie šio retai pasitaikančio meteorologinio reiškinio prigimtį ir statistiką. 
Šlapio sniego apdraba yra viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama kaip  šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ir kitų (dažniausiai horizontalių) paviršių. Paprastai krintant šlapdribai, oro temperatūra sukiojasi apie nulį arba būna teigiama. Kai oro temperatūra žemesnė nei 0 0C, šlapias sniegas sušąla tankiu, daugiau ar mažiau tolygiu sluoksniu. Iš visų apledėjimo rūšių pačios pavojingiausios yra tos, kurios turi didžiausią tankį, t.y. lijundra, šlapio sniego apdraba ir sudėtinis apšalas.
Apdrabos sluoksnio dydis priklauso nuo  šlapdribos intensyvumo, kritulių trukmės, vėjo greičio, oro temperatūros, t. y. nuo meteorologinių sąlygų ir sinoptinės situacijos. Atsižvelgiant į šio sunkaus sluoksnio storį apdraba gali būti pavojingas arba stichinis reiškinys. Tačiau bet kuriuo atveju gražus akiai vaizdas. Deja, apdraba padaro nemažai žalos miškams, elektros vartotojams, nes dažniausiai medžių šakos neatlaiko svorio ir lūžta, nutraukdamos elektros tiekimo linijas, užtverdamos kelius ir pan. Kaip ir praėjusią savaitę, sausio 26-27 d., iškritęs gausus sniegas atkirto nuo elektros apie 150 tūkst. namų ūkių, net ir sausio 30 d. nutolusiose miškingose vietovėse apie 2,5 tūkst. vartotojų dar buvo be elektros (remiamasi žiniasklaidoje skelbtais ESO duomenimis). Išties didelis nepatogumas ir išbandymas žiema.
Smarki šlapio sniego apdraba laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniais, kai ant standartinio lijundros stovo laidų susidaro 11–34 mm šlapio sniego sluoksnis (be laido diametro). Pasiekęs ir viršijęs 35 mm sluoksnio storį, šis reiškinys vadinamas stichiniu. Kai jis apima 1/3 šalies teritorijos, tai laikomas stichiniu reiškiniu, galinčiu sukelti šalies masto nelaimes, kai mažesnį plotą – stichiniu reiškiniu, galinčiu padaryti vietinės reikšmės žalą.
Šiuo metu meteorologijos stotys yra automatizuotos, tačiau devyniose iš jų dar dirba ir stebėtojai Paskutinės apdrabos atveju Varėnos MS stebėtojas išmatavo 28 mm apdrabos sluoksnį, t.y. pasiekė pavojingo reiškinio rodiklį, kitur apdraba fiksuota kaip faktas. Būtent Varėnoje iškrito daugiausia kritulių: sausio 26 d. 16 mm, sniego danga siekė 17 cm, o per kitą parą iškrito dar 14 mm ir sniego storymė išaugo iki 32 cm. Oro temperatūra buvo artima nuliui, o svarbiausia ramiai snigo 2 paras. Vadinasi, šlapias sniegas gerai lipo ir kaupėsi ant tankių medžių šakų, jas lenkė bei laužė. Kadangi šį snygį lėmė nuo Balkanų per Baltarusiją slenkantis ciklonas, tai labiausiai jis paveikė mūsų šalies pietrytinius ir rytinius rajonus.
LHMT archyviniai duomenys rodo, jog šis reiškinys nėra dažnas Lietuvoje. O stichinius kriterijus pasiekusi apdraba ypač retai pasitaiko, tačiau, kai pasitaiko, ji pridaro nemažai eibių. Iš viso nuo 1961 m. yra aprašyta 11 stichinės apdrabos atvejų. Įsimintina 1985 m. lapkričio 12-13 d. apdraba, nes apėmė didžiausią plotą, ir  1992 m. spalio 22-23 d.,  padarė daugiausia nuostolių. Labiausiai pavojinga apdraba yra rudenį, kai medžiai yra dar su lapais, ant kurių lengvai klijuojasi šlapias sniegas ir jo storymė gali būti išties  įspūdinga. Be abejo, po apdrabos sustiprėjęs vėjas dar labiau prisideda prie medžių išlaužymo ir didesnės žalos. Žiemą apdraba dažniausiai nuniokoja spygliuočių miškus. Šis reiškinys sietinas su šiltosiomis ciklonų dalimis, todėl dažniausiai fiksuojamas šalies vakariniuose bei pietiniuose rajonuose.
Sumažėjus sniegingų žiemų kiekiui, tai ir apdrabų stebima rečiau. Per pastaruosius trisdešimt metų lokali stichinė apdraba fiksuota tik 2 kartus: 2007 m. Pagėgiuose (3-10 cm storio sluoksnis) ir 2014 m.  Lazdijų meteorologijos stotyje (4,3 cm).

 

Šlapio sniego apdraba ant elektros laidų Lazdijuose 2014m. lapkričio 23-os rytą. Lazdijų MS nuotr.

Tekstas: LHMT sinoptikė Izolda Marcinonienė 

Cituojant būtina nurodyti šaltinį LHMT arba meteo.lt