Asset Publisher Asset Publisher

Back

2018-12-03 | Koks buvo praėjęs vegetacijos sezonas?

Vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, t. y., prasidėjus meteorologinei žiemai, galima aptarti, koks Lietuvoje buvo praėjęs vegetacijos sezonas.

Laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia aukščiau 5 °C, apibūdina augalų vegetacijos pradžią, kai pradeda vegetuoti žiemojantys daugiamečiai augalai. Šiais metais visoje šalyje temperatūros pereiga per 5 °C prasidėjo balandžio 4 d. – vidutiniškai viena savaite anksčiau lyginant su daugiametėmis pereigos datomis – standartine klimato norma (toliau – SKN). Temperatūros pereigos per 10 °C datos įprastai apibūdina aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pradžią, kai prasideda daugumos augalų vystymasis. Įprastai tarp augalų vegetacijos ir aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pradžios praeina bent trys savaitės.

Vidutinės oro temperatūros pastovi pereiga per 10 °C visoje šalyje įvyko vidutiniškai dviem su puse savaitės anksčiau nei įprasta, tačiau labai nevienodai – anksčiausiai (balandžio 8 d.) perėjimas įvyko pietinėje šalies dalyje, taip pat Šilutės ir Ukmergės apylinkėse. Daug kur Šiaurės Lietuvoje perėjimas per 10 °C įvyko balandžio 13–14 d., o pajūryje ir Šilalės apylinkėse – balandžio 28–29 d. Augalams vystytis sąlygos bent balandžio mėnesio antroje pusėje buvo išties geros – šilumos pakako tiek ore, tiek dirvoje, kritulių ir saulės spindulių taip pat buvo pakankamai. Tačiau prasidėjusią aktyviąją augalų vegetaciją gana greitai sutrikdė sausi ir gerokai šiltesni bei saulėtesni gegužės ir birželio mėnesių orai.

Nepriklausomai nuo išsilaikymo trukmės, stichinė sausra, šių metų vasarą buvo fiksuota 24 Lietuvos savivaldybėse, dar 13 savivaldybių sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius, o iki stichinės sausros paskelbimo vos kelių dienų pritrūko 6 rajonams. Dar 16 savivaldybių teritorijoje, nors kurį laiką buvo labai sausa, sausra nebuvo fiksuota. Nepaisant to, atsižvelgdama į bendrą padėtį šalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Nuostoliai žemės ūkiui šiuo metu vis dar vertinami.

Neįprastai šilti pavasario pabaigos orai nulėmė ir ankstyvos meteorologinės vasaros, siejamos su vidutinės paros oro temperatūros pastovia pereiga per 15 °C, pradžia. Meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo gegužės 7–9 d. – Pietų ir Rytų Lietuvoje beveik mėnesiu anksčiau, o kitur šalyje – net pusantro mėnesio anksčiau lyginant su SKN. Meteorologinė vasara visoje šalyje tęsėsi apie 137 d. – net 8 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN, o jos pabaiga fiksuota vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau nei įprasta – šiaurės rytiniame šalies pakraštyje – rugsėjo 13 d., o kitur šalyje – rugsėjo 22–23 d.

Vos po kelių dienų, t. y., rugsėjo 23–24 d., daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 6 d. anksčiau, lyginant su SKN. Tik Pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis baigėsi šiek tiek vėliau – spalio 20–23 d. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje truko vidutiniškai 165 d. – apie 12 dienų ilgiau lyginant su SKN.

Augalų vegetacija, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 5 °C, pirmiausia baigėsi rytiniame šalies pakraštyje (lapkričio 8–9 d.), kitur šalyje – lapkričio 16 d., o pajūryje – lapkričio 19 d., t. y., daug kur vidutiniškai dviem su puse savaitės vėliau nei įprasta, o pajūryje perėjimo žemiau 5 °C datos atitiko SKN. Augalų vegetacijos laikotarpis šiais metais truko vidutiniškai 225 d. – vidutiniškai 3 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN.

Meteorologinė žiema, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, šiais metais prasidėjo vidutiniškai dviem su puse savaitės anksčiau lyginant su daugiamečiais duomenimis. Tačiau kol kas prieš žemdirbius gamta vėl nėra gerai nusiteikusi – antra rudens sezono pusė buvo sausoka, paskutinę kalendorinio rudens dieną sniego dangos, kuri galėtų apsaugoti sudygusius žiemkenčius, nebuvo, spaudė šaltis, o ir dirvožemiai pradėjo sparčiai šalti – lapkričio 30 d. kai kur buvo susiformavęs 11–30 cm storio įšalo sluoksnis.