Navigacija Navigacija

Asset Publisher Asset Publisher

Back

2017-02-24 | Ar klimato kaita keičia Užgavėnių tradicijas?

Ar klimato kaita keičia Užgavėnių tradicijas?

       Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė, kurios metu žmonės stengiasi išvyti žiemą, kad kuo greičiau ateitų pavasaris. Turime omenyje ne kalendorinį pavasarį, o būtent tą, kuris susijęs su šilumos atėjimu ir gamtos nubudimu. Meteorologijoje pavasario pradžia laikomas pastovus vidutinės paros oro temperatūros pakilimas virš 0 °C. Pastebėta, jog ši data kasmet labai kinta. Šylant klimatui dauguma gamtos procesų tampa vis nepastovesni.

       Ar XXI amžiuje vis dar aktualu „varyti žiemą lauk"? O gal vis tik pastaraisiais metais pavasaris ateina ankščiau nei Užgavėnės ir jų metu žiemos, kurią reiktų išvyti, jau nebėra?

Užgavėnių akimirka Lietuvos liaudies buities muziejuje

 

             Šiek tiek klimatologinės istorijos. Paprastai Lietuvoje pavasaris ateina iš vakarų ir pietvakarių į šiaurės rytus, o jo trukmė vidutiniškai svyruoja nuo 2,5 mėnesio rytiniuose rajonuose iki 3 mėnesių pajūryje. Pavasario pabaiga skelbiama kartu su vidutinės paros oro temperatūros pereiga per 15 °C.

       Neįtikėtina, tačiau meteorologinis (gamtinis) pavasaris į Lietuvą kartais gali ateiti ir gruodžio ar sausio mėnesį; pasitaikė ir tokių metų (pvz., 2008, 2015 m.), kai atskirų Lietuvos regionų gyventojai žiemos taip ir nesulaukė. Tuomet ruduo palengva perėjo į pavasarį, o dienos, kai oro temperatūra buvo neigiama, teigiamų oro temperatūros fone buvo praktiškai nejuntamos. Dažniausiai toks ankstyvas pavasaris stebimas vakarų–pietvakarių Lietuvoje. Vėliausiai pavasario atėjimas stebėtas balandžio 11 dieną (2013 metai) ir balandžio 9 dieną (1963 metai) šiaurės rytų Lietuvoje.

Per paskutiniuosius 56 metus (1961–2016 m.) Lietuvoje pavasaris vidutiniškai ateina kovo 10 dieną. Skirtinguose regionuose pavasario pradžios datos gali skirtis net iki trijų savaičių. Svarbu paminėti, jog kintant klimatui akivaizdūs oro temperatūros pokyčiai įvyko 1989 metais. Taigi, jei padalinsime 1961–2016 m. laikotarpį į dvi dalis, tai iki 1989 metų pavasario pradžia Lietuvoje vidutiniškai buvo fiksuojama kovo 17 dieną, o po 1989 metų jau kovo 3 dieną. Tokie skirtumai negali likti nepastebėti.

       Tai kokia gi situacija yra paskutiniais metais ir ko galima tikėtis šiais metais?

       LHMT stebėjimų archyvo duomenimis po 1989 metų vidutiniškai kas antrus metusi Užgavėnės jau vyko meteorologiniam pavasariui prasidėjus. Ši tendencija labiau taikytina vakarų, pietvakarių Lietuvai, kur yra švelnesnis jūrinis klimatas. Kontinentinėje šalies dalyje pavasaris stebimas vėliau, tačiau panagrinėjus duomenis matyti, jog ir einant tolyn į rytus, atvejų skaičius, kai pavasaris aplenkia Užgavėnes vis dažnėja. Jei iki 1989 metų tokių įvykių visai nebuvo užfiksuota, tai nuo 1989 metų jų išaugo vidutiniškai nuo 8 iki 11. Užgavėnių dieną neretai oro temperatūra jau būna teigiama.

Anksčiausios pavasario pradžios ir Užgavėnių datos Lietuvoje 1961–2016 metais

       Pateiktoje grafinėje informacijoje matomos kiekvienų metų ankščiausios meteorologinio pavasario pradžios (žalios žvaigždutės) ir Užgavėnių (mėlyni bei raudoni apskritimai) datos. Raudoni apskritimai žymi datas, kai Užgavėnės buvo vėliau, nei kuriame nors Lietuvos regione užfiksuota pavasario pradžia. Iš paveikslo gerai matyti, jog jau daugiau nei du dešimtmečius vis dažniau pasitaiko „raudoni apskritimai". Pastaruosius dvejus metus, nepaisant to, jog Užgavėnių data buvo iš tiesų gan ankstyva, pavasaris vis tiek jas aplenkė. Liūdna, tačiau XXI amžiuje Užgavėnės labiau asocijuojasi su žiemos palyda, nei su jos tikruoju išvarymu. Nors 2013 metais turėjome rekordiškai vėlyvą pavasarį, tačiau bendros statistikos tai nepakeitė. Kraštutinių atvejų bei gamtos išdaigų tik daugėja ir taip pasireiškia klimato kaita. Būtent klimato kaita pastaruosius dešimtmečius vis mažiau palieka šansų tikrajai Užgavėnių prasmei, ypač jei ši šventė vėlyva (datos gali svyruoti nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos).

       Šiais metais vasario pabaigos orai išties šilti ir pavasariški. Pagal šiuo metu turimus duomenis žiemos pabaiga Lietuvoje galime laikyti vasario 13–16 d. LHMT sinoptikai prognozuoja, jog Užgavėnių dieną oro temperatūra bus itin teigiama ir gali siekti 6–8 °C šilumos, didžiojoje Lietuvos dalyje bus giedra ir saulėta. Vis dėlto teks palaukti kovo, kad įsitikintume, jog žiema tikrai pas mus nebesugrįš.

       Užgavėnes paminėkime taip, kad pavasaris užtikrintai pajaustų pergalę prieš žiemą ir atneštų kuo daugiau Saulės ir šilumos! Juk Užgavėnių pavadinimas ir yra kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Visiems linkime gražios šventės!

***

Liaudies išmintis. Senoliai manydavo, jog orai užgavėnių dieną rodo būsimą derlių: jei dieną sausa, tai ir pavasaris bus be lietaus, jei saulėta - javai gerai derės. Jei Užgavėnių diena drėgna, manyta, linai gerai derės. Gausaus linų derliaus galėjai tikėtis ir tada, jei išgriuvęs iš rogių pasivoliosi sniege.


Parengė: LHMT Klimatologijos skyrius