Navigacija Navigacija

Asset Publisher Asset Publisher

Back

2019 m. vasario mėn. apžvalga

2019 m. vasario mėn. apžvalga

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -0,2...1,9 °C (teigiama 3,6–5,0° anomalija), pajūryje 2,0...2,1 °C (teigiama 3,4–3,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -8...-12 °C, pajūryje -5...-7 °C. Aukščiausia pakilo iki 6...12 °C. Vasario 16 ir 19 d. viršyti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje, atitinkamai fiksuota 10,7 ir 10,4 °C (Jurbarkas).

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje sudarė 0,9 SKN, tačiau pasiskirstė teritorijoje labai netolygiai: pietiniuose ir dalyje rytinių rajonų jų kiekis buvo 10–30 mm (0,3–0,7 SKN), Žemaitijoje ir šiauriniuose Vidurio Lietuvos rajonuose 40–60 mm (0,9–1,3 SKN) (2 pav.).

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis

Vidutiniškai Saulė švietė 71 val. arba 1,1 SKN. Rytinėje dalyje ji švietė trumpiausiai, 56-62 val. (arti SKN), ilgiausiai – Kuršių nerijoje ir pamaryje 86–88 val. (1,3 SKN) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–18 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0...1 °C, aukščiausia buvo teigiama ir kilo iki 1–6 °C, žemiausia svyravo apie -4...-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -1...1 °C.

Mėnesio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 4–16 cm, 1 cm įšalo sluoksnelis laikėsi Ukmergės apylinkėse, o Utenoje dirvožemiai vis dar nebuvo įšalę. Storiausias įšalo sluoksnis išliko Varėnos apylinkėse ir siekė 30 cm. Laikantis šiltesniems nei įprasta orams ir kartu tirpstant sniegui, plonėjo ir įšalusio dirvožemio sluoksnis – mėnesio viduryje plona 3–6 cm storio sniego danga buvo išlikusi tik Biržų ir Vilniaus apylinkėse. Pirmosios trečiojo dešimtadienio nakties oro temperatūrai nukritus iki -6...-1 °C dirvožemiai vėl pradėjo sparčiai šalti – įpusėjus dešimtadieniui daug kur dirvožemiai buvo įšalę iki 4–19 cm. Tačiau toks įšalusio dirvožemio sluoksnis laikėsi neilgai – vis dažniau išlendanti saulė ir kylanti oro temperatūra nulėmė, kad paskutinę vasario mėnesio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų jau buvo atitirpę. Tik Biržų, Dotnuvos ir Vilniaus meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 14–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 7–9 cm.

Vasario mėnesį aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas 12–24 d. Kai kur per parą vandens lygis kilo 54–134 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis Neryje ir Pietryčių Lietuvos upėse buvo 10–26 cm žemesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje 34–58 cm, Nemune dėl sangrūdų 36–146 cm aukštesnis už jį.

Ledo dariniai (ižas, priekrantės ledas, ledas su properšomis, ledo sangrūdos) buvo iki vasario 25 d. Ledonešis upėse stebėtas 9–16 d. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 0,2–3,7 °C. 4 VMS užfiksuotas stichinis vandens lygis.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 10 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Visą mėnesį ežeras buvo užšalęs, tik paskutinę dieną atsirado atotirpos. Ledo storis vasario 28 d. siekė 17 cm. Storiausias ledas (20 cm) buvo vasario 7–15 d.