Asset Publisher Asset Publisher

Back

2019 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

2019 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 12,0 °C (teigiama 0,23° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 10,7 °C Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje iki 12,5 °C Pietvakarių Lietuvoje bei 13,3–14,0 °C pajūryje bei 14,4 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 19–25 °C. Žemiausia nukrito iki 2–5 °C, Nidoje iki 6 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 25 mm (1,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,06–0,7 SKN). Gausiausiai lijo Žemaitijoje – kritulių kiekis siekė 30–60 mm (1,5–2,2 SKN), o šiaurės vakarinėje dalyje 60–85 mm (2,7–3,1 SKN) (2 pav.).

2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN, 58 val. Trumpiausiai Saulė spindėjo Klaipėdos ir Utenos apylinkėse, ilgiausiai – Pietų Lietuvoje, Biržų ir Telšių apylinkėse (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Rugsėjo 13 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau, nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi gegužės 17 d., visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 120 d. – net 6 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia daug kur siekė 18–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 16–20°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes dešimtadienio pradžioje drėgmės sąlygos Lietuvoje buvo pasiskirsčiusios netolygiai: labai sausa Neringos, Klaipėdos, Plungės, Akmenės, Joniškio, Biržų, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėse, sausa Pagėgiuose ir Birštone. Didžiojoje šalies dalyje stebėtos sausringos arba nepakankamo drėgnumo sąlygos. Daug kur pietryčiuose, taip pat apie Tauragę ir Kėdainius, drėgnumas buvo optimalus, tik pavienėse Utenos, Šalčininkų ir Kalvarijos apylinkėse vyravo perteklinė drėgmė. Šios sąlygos kito labai nežymiai ir išliko panašios iki pat dešimtadienio pabaigos, kuomet didžiojoje Lietuvos dalyje gausiau palijo ir įsivyravo optimalus drėgnumas arba tik nežymus drėgmės trūkumas, perteklinis drėgnumas stebėtas Zarasų, Utenos, Telšių ir Kalvarijos, Skuodo, Kretingos, Plungės bei Ignalinos savivaldybėse. Sausringos sąlygos liko Neringos, Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Šakių, Vilkaviškio ir Švenčionių apylinkėse.