Asset Publisher Asset Publisher

Back

2019 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

2019 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 18,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 17,4 °C Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje iki 19,3 °C Pietų Lietuvoje ir 20,0 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra didžiojoje šalies dalyje siekė 25–28 °C, Rytų ir Pietų Lietuvoje pakilo iki 29-31 °C. Žemiausia nukrito iki 5–9 °C, pajūryje ir pamaryje 11–12 °C, Kuršių nerijoje iki 15 °C.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 11 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, o Anykščiuose kritulių nebuvo visai (0–0,4 SKN). Kitur jų kiekis sudarė 10–30 mm (0,5–1,3 SKN), Šalčininkuose registruotas didžiausias kritulių kiekis – 52 mm (2 pav.).

2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN (vidutiniškai 86 val.). Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaulių apskrityje, ilgiausiai – Biržų apylinkėse ir vakariniame pakraštyje (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 18–21 °C, Klaipėdoje apie 22 °C, aukščiausia daug kur siekė 24–27 °C, Klaipėdos apylinkėse 30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–24 °C, tačiau taip pat išsiskyrė Klaipėda, kur aukščiausia fiksuota temperatūra buvo lygi 27 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 19–21 °C, Klaipėdoje apie 23 °C, aukščiausia visoje šalyje siekė apie 24–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 21–25 °C, Klaipėdoje iki 27°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, antrojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio pradžioje itin didelis drėgmės perteklius laikėsi Pasvalio ir Švenčionių apylinkėse, taip pat perteklinis drėgnumas vyravo Plungėje, Tauragėje, Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Širvintose, Molėtuose, Ignalinoje, Biržuose ir Rokiškyje. Nepakankamas drėgnumas fiksuotas daug kur pietų Lietuvoje bei apie Raseinius ir Kupiškį, sausringos sąlygos – pavienėse Neringos, Klaipėdos ir Druskininkų savivaldybėse. Dešimtadienio eigoje ėmė sausėti, itin didelis perteklinis drėgnumas pasitraukė iš Lietuvos teritorijos, didžiausias drėgmės kiekis buvo stebimas šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse, o pietuose daug kur įsivyravo nežymus drėgmės trūkumas ir sausringos sąlygos. Paskutinę dešimtadienio dieną perteklinis drėgnumas stebėtas Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio apylinkėse, taip pat rytiniame – pietrytiniame šalies pakraštyje (šiame regione kritulių pasitaikė daugiausia). Sausiau – pietų ir šiaurės rytų Lietuvoje ir apie Neringą, Jurbarką, Kupiškį, Anykščius, Ukmergę. Labai sausos sąlygos fiksuotos Palangoje, Kretingoje ir Raseiniuose. Kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos.