Augalinės dangos būklės atlasas

Palydovinių stebėjimų nuotraukos suteikia įvairios informacijos apie Žemės paviršių. Šios nuotraukos padeda nustatyti ne tik tokias paviršiaus savybes, kaip reljefas, urbanizuotos teritorijos, vandens telkiniai, tačiau ir detalesnę, specializuotą informaciją, kuri gali būti pritaikoma įvairiose srityse.

Palydovinių stebėjimų principas paremtas tuo, kad skirtingos paskirties jutikliai yra įmontuojami palydovuose ir matuoja elektromagnetinį bangų srautą, sklindantį nuo Žemės paviršiaus.

         

Elektromagnetinis bangų spektras (pagal NOAA)

Priklausomai nuo analizuojamo parametro (drėgmės kiekis atmosferoje, oro temperatūra ir kt.) parenkamas tam tikras bangos ilgis, kurio diapazonas ir yra naudojamas.

Naudojant palydovinius matavimus galima apibūdinti augalinės dangos tipą, pasiskirstymą, intensyvumą bei būklę. Tam yra naudojami augalijos būklės indeksai.

Vienas iš pirmųjų indeksų yra NDVI – normalizuotas augmenijos skirtumo indeksas (angl. Normalized Difference Vegetation Index), kuris globaliu mastu skaičiuojamas nuo 1981 metų NOAA poliarinės orbitos palydovuose. Indeksas nustatomas naudojant skirtumą tarp atspindėtų artimojo infraraudonojo spektro dalies (angl. NIR) ir matomųjų spindulių spektro dalies (angl. VIS) bangų (formulė):

NDVI = (NIR-VIS) / (NIR+VIS)

Indeksas kinta nuo -1 iki +1:

<0 reikšmės – vandens paviršius

~0 reikšmės – paviršius be augalinės dangos

0> reikšmės – augalijos danga

 

Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo augalija yra žalesnė ir būklė yra geresnė.

AUGALIJOS BŪKLĖS ATLASE pateikiama 2010–2015 metų aktyviosios vegetacijos sezono (gegužė–birželis, 18–39 kalendorinė metų savaitė) augalijos būklė rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje.

Paveiksluose išskiriamos gardelės dydis yra 16 x 16 km, o duomenų laiko žingsnis – 1 savaitė.