Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2021 m. rugsėjo mėnesio pirmasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,9 °C (neigiama 1,6° anomalija): nuo 11,3–12,0 °C rytiniame pakraštyje (neigiama 1,9–2,3° anomalija) iki 14,0–14,5 °C pajūryje (neigiama 0,8–1,2° anomalija) ir 15,5 °C Nidoje (neigiama 0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra26,4 °C registruota 10 d. Jurbarke ir Pakruojyje, žemiausia – 0,6 °C 5 d. Šilutėje.

1 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugsėjo apie 5 mm (0,2 SKN). Centrinėje šalies dalyje, vietomis šiauriniuose, pietvakariniuose ir pietrytiniuose rajonuose kritulių kiekis neviršijo 4 mm (0,02–0,2 SKN), kiek gausiau palijo Rytų ir Vakarų Lietuvoje bei kai kuriuose centriniuose rajonuose 4–12 mm (0,2–0,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Raseiniuose (0,4 mm) ir Aunuvėnuose (0,7 mm), didžiausias – Tabokinėje (11,5 mm) ir Šiaulėnuose (10,4 mm).

2 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo pirmąjį dešimtadienį buvo apie 91 val. (1,4 SKN).: nuo 70 val. Dūkšte iki 108 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

Rugsėjo 6–8 d. vietomis arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–15 °C, Klaipėdoje iki 17 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 18–22 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys pirmojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Šilutės, Lazdijų ir Dūkšto apylinkėse pradėjo gelsti, o dešimtadienio pabaigoje Šilutės apylinkėse pradėjo ir kristi liepos lapai. Kaštono lapai pradėjo gelsti Šilutės ir Utenos apylinkėse. Pirmojo dešimtadienio metu Pietų Lietuvoje pradėjo gelsti beržo, rytinėje šalies dalyje pradėjo gelsti ir kristi klevo lapai. Utenos apylinkėse taip pat pradėjo gelsti šermukšnio lapai, o Šilutės, Ukmergės ir Utenos apylinkėse pradėjo gelsti ir kristi ievos lapai. Vietomis šalyje pagelto raudonojo ir juodojo serbentų, agrasto, kriaušės, vyšnios lapai, Laukuvos ir Kauno apylinkėse sunoko slyvų vaisiai. Pirmomis dešimtadienio dienomis Nidos ir Lazdijų apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,6) buvo fiksuota 1 d. (atitiko šios dienos daugiametį vidurkį). Mažiausias UVI indekso rezultatas (2,6) vyravo 7 d., kur nuokrypis už daugiametį vidurkį buvo mažesnis 0,5.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vidutiniškai 2 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (321 DU1) vyravo 7 d., o mažiausia 10 d. (288 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 5 % ir -7 %.

1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.