Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2021 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,5 °C (neigiama 1,8° anomalija): nuo 13,7 °C Rytinėje Lietuvos dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,6–2,0° anomalija) iki 15,5–16,0 °C pajūryje (neigiama 1,4° anomalija) ir 16,4 °C Nidoje (neigiama 1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 23 d. Birštone 23,3 °C, žemiausia 25 d. Molėtuose 2,2 °C.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

 

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo apie 47 mm (1,7 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Nidoje bei Šiaurės – Šiaurės vakarinėje Lietuvoje (15–29 mm, 0,8–1 SKN). Skuodo, Biržų, Dūkšto ir Alytaus apylinkėse palijo daugiausiai: kritulių kiekis siekė 75–110 mm (2,6–3,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Skuodo AMS (110 mm, 3,5 SKN), mažiausiai – Aunuvėnų VMS (15 mm, 0,7 SKN).

Taip pat registruoti du stichinio1 lietaus atvejai: Palangoje rugpjūčio 26 d. (51,9 mm) ir Alytuje rugpjūčio 29 d. (50,7 mm) ir pavojingo lietaus2 atvejai atskirose stotyse.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

 

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo apie 55 val. (0,7 SKN): nuo 45 val. Utenoje iki 71 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečioji dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 20–25 °C, Klaipėdoje iki 30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–25 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebuvo fiksuoti.

Trečiojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse pradėjo gelsti obelų, Dūkšto, Raseinių ir Klaipėdos apylinkėse – vyšnių, Raseinių ir Dūkšto apylinkėse – juodojo serbento lapai. Raseinių apylinkėse taip pat pradėjo gelsti agrasto, Ukmergės apylinkėse – raudonojo serbento, Telšių apylinkėse – beržo ir liepos, o Biržų apylinkėse – kaštono lapai. Trečiojo dešimtadienio metu Lazdijų, Varėnos, Kauno, Ukmergės, Šiaulių ir Biržų apylinkėse sunoko obuolių, Lazdijų bei Šiaulių apylinkėse – kriaušės, Kybartų ir Lazdijų apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai, o  šermukšnio vaisiai sunoko Utenos, Biržų ir Šilutės apylinkėse.

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

 

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės ultravioletinės spinduliuotės (toliau – UVI indeksas) reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,8 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausios UVI indekso reikšmės 3,9 ir 3,5 buvo fiksuotos 21 ir 25 d., mažiausios – 1,1 ir 1,2 rugpjūčio 31 ir 26 d.

Paskutinį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 5 % didesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 25 d.) BOK reikšmės viršijo daugiamečio vidurkio rezultatą. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 26 d. 349 DU3 (nuokrypis 11 %), o mažiausias BOK rezultatas 320 DU vyravo 25 d. (nuokrypis –1 %).

 

1 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.