Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Dešimtadienių agrometeorologinės sąlygos

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2019 m. vasario mėnesio trečiasis dešimtadienis

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,2 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 1,3 °C pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Nidoje 2,3 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–11 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -12 ...-8 °C, pajūryje ir pamaryje -7...-5 °C.

1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį vasario dešimtadienį beveik visoje Lietuvoje kritulių nebuvo visai ar iškrito iki 1 mm (0–0,1 SKN), tik rytinėje dalyje jų kiekis buvo 1–4 mm (0,1–0,4 SKN) (2 pav.).

2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vasario paskutinis dešimtadienis buvo pats saulėčiausias, vidutiniškai Saulė švietė 70 % ilgiau nei įprastai. Trumpiausiai Saulė spindėjo pietrytinėje dalyje (28–30 val.), link pajūrio spindėjimo laikas ilgėjo, Nidoje ir Šilutėje švietė atitinkamai 46 ir 48 val. (3 pav.).

3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0...1 °C, aukščiausia buvo teigiama ir kilo iki 1–6 °C, žemiausia svyravo apie -4...-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -1...1 °C.

Pirmosios dešimtadienio nakties oro temperatūrai nukritus iki -6...-1 °C dirvožemiai vėl pradėjo sparčiai šalti – įpusėjus dešimtadieniui daug kur dirvožemiai buvo įšalę iki 4–19 cm. Tačiau toks įšalusio dirvožemio sluoksnis laikėsi neilgai – vis dažniau išlendanti Saulė ir kylanti oro temperatūra nulėmė, kad paskutinę vasario mėnesio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų jau buvo atitirpę. Tik Biržų, Dotnuvos ir Vilniaus meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 14–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 7–9 cm.