Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Dešimtadienių agrometeorologinės sąlygos

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2019 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis

Birželio mėnesio antrasis dešimtadienis buvo karščiausias nuo 1961 m., vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 21,5 °C (teigiama 6,6°C anomalija): nuo 20,0 °C Žemaitijos šiauriniame pakraštyje iki 22,8 °C Pietryčių Lietuvoje (teigiama 5,8–7,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 31–36 °C. 11, 12 ir 13 d. buvo pasiekti tų dienų, o 12 d. ir mėnesio karščio rekordai Lietuvoje, atitinkamai 34,2 °C, 35,7 °C (Kaišiadorys) ir 35,1 °C (Birštonas ir Kaišiadorys). 12, 13 ir 20 dienomis registruotos tropinės naktys (oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra buvo 9–13 °C, Nidoje 16 °C.

1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 20 mm (0,7 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 20 mm (0,1–0,7 SKN), Didžiojoj Žemaitijos ir Suvalkijos dalyje, Biržų ir Tauragnų apylinkėse ir pietiniame pakraštyje 20–60 mm (0,7–1,6 SKN), o Mažeikių apylinkėse iškrito 62–67 mm kritulių (2,5–3 SKN) (2 pav.).

2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/4 didesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia daug kur siekė 30–36 °C, Vilniaus ir Klaipėdos apylinkėse – 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Labai sausa buvo Birštono, Jonavos, Švenčionių ir Vilniaus apylinkėse, sausringa – pavieniuose centriniuose šalies rajonuose, taip pat Marijampolės, Kauno, Jonavos, Ukmergės, Molėtų, Utenos rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose centriniuose šalies rajonuose, o kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos ir tik vakariniame šalies pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius. Įpusėjus dešimtadieniui Elektrėnų, Varėnos ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai (HTK < 0,5 išsilaikė ilgiau nei 30 dienų). Situacija šiose savivaldybėse nepasikeitė ir paskutinę dešimtadienio dieną. Birštono apylinkėse užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius, taip pat labai sausa išliko Druskininkų, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybių teritorijose, sausringa – pavieniuose Vidurio Lietuvos rajonuose, taip pat Vilniaus, Šalčininkų, Ignalinos ir Šakių apylinkėse. Kitur šalyje laikėsi arba nežymus drėgmės trūkumas, arba sąlygos buvo optimalios, Mažeikių, Plungės ir Šilutės rajonuose ir toliau išliko drėgmės perteklius.