Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Dešimtadienių agrometeorologinės sąlygos

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2018 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 15,6–16,8 °C (neigiama 0,7–1,9° anomalija), tik pajūryje vietomis 14,4–14,5 °C (neigiama 2,5° anomalija) (1 pav.). Šis laikotarpis buvo truputį vėsesnis nei birželio pirmasis dešimtadienis. Aukščiausia oro temperatūra siekė 24–28 °C, Klaipėdoje 22 °C, žemiausia nukrito iki 7–10 °C.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 12–20 mm (50–84 % standartinės klimato normos (toliau – SKN), Kretingoje 5 mm (27 % SKN), daugelyje rytinių bei centrinių rajonų 26–42 mm (112–141 % SKN), vietomis šiuose rajonuose 50–80 mm ( SKN viršyta 2–3 kartus). Beveik visi dešimtadienio lietūs ir smarkiausios liūtys nulijo liepos 2–4 d. (2 pav.).

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 58–75 val, kai kuriuose pietiniuose bei vakariniuose rajonuose 80–84 val., trumpiausiai Utenos apylinkėse, 49 valandas (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–51 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 35 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia kilo iki 25–28 °C, Pietų Lietuvoje ir Klaipėdoje iki 30–31 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 22–26 °C.

Nepaisant to, kad didesnėje šalies dalyje lietaus pakako, dirvožemiai 20 cm gylyje didesnėje šalies dalyje išliko labai sausi ir tik centriniuose, pietiniuose bei rytiniuose šalies rajonuose įgavo drėgmės. Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal sausringumui vertinti naudojamo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu alino 19 savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Varėnos r. sav. teritorijas. Dar 3 savivaldybėse (Kelmės, Panevėžio, Raseinių) užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius. Prasidėjus lietingiems orams situacija šalyje labai sparčiai keitėsi – sausros baigėsi, tačiau Klaipėdos, Kretingos, Pasvalio ir Marijampolės apylinkėse išliko sausiau. Nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat pavieniuose šiauriniuose rajonuose. Kitur šalyje drėgmės sąlygos buvo optimalios, o rytiniame šalies pakraštyje, taip pat Prienų apylinkėse buvo susidaręs nedidelis drėgmės perteklius.