Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Dešimtadienių agrometeorologinės sąlygos

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2017 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Vidutinė pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (15,4–17,2 °C) daug kur buvo 1,5–2,5° žemesnė už SKN, pajūryje anomalija buvo kiek mažesnė ir siekė 1,4°. Kol kas vieną vienintelę liepos mėnesio, t. y., 11 d., vidutinė paros oro temperatūra visoje šalyje buvo aukštesnė už šio laikotarpio standartinę klimato normą (toliau – SKN). Visas likusias dienas vidutinė oro temperatūra buvo 0,5–3,3° žemesnė nei įprasta. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 2228 ºC, žemiausia nukrito iki 69 ºC, Telšiuose ir Nidoje – iki 10–11 °C.

Itin lietinga buvo dešimtadienio pradžia. Liepos 11–13 d. daugelyje šalies rajonų lijo labai stipriai – Elektrėnų agrometeorologijos stotyje užfiksuotas itin smarkus lietus, pasiekęs katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius per 12 val. iškrito 80,3 mm kritulių. Stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius pasiekusios liūtys buvo užfiksuotos Ignalinos, Molėtų ir Trakų rajonuose. Kitur, nors kritulių iškrito mažiau, buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus, rodikliai. Per visą dešimtadienį daugiausia kritulių (65–100 mm) iškrito Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje – čia kritulių norma buvo viršyta kiek daugiau nei 2,5 karto. Likusioje Rytų Lietuvos dalyje, taip pat šalies pietuose ir šiaurės vakariniame pakraštyje (Kretingos, Skuodo, Mažeikių rajonuose) iškrito 40–65 mm – kritulių norma buvo viršyta vidutiniškai 1,5 karto. Artimas normai kritulių kiekis (25–40 mm) iškrito didesnėje dalyje vakarinių ir centrinių šalies rajonų. Mažesnis už normą (apie 0,6 SKN) kritulių kiekis (10–25 mm) iškrito Šiaulių, Raseinių, Šilutės ir Tauragės apylinkėse bei greta jų esančiuose rajonuose, o mažiausiai kritulių (iki 10 mm) teko pavieniams pietvakarinio šalies pakraščio rajonams – čia kritulių kiekis sudarė 0,2–0,3 SKN (1 pav.).


1 paveikslas. Antrojo liepos mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis (milimetrais)

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausringa buvo tik Joniškio rajone, aplinkiniuose rajonuose, taip pat Klaipėdoje ir Kretingoje drėgmė sąlygos buvo optimalios, o kitur fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Joniškio rajone, optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios Klaipėdos ir Vilkaviškio apylinkėse, o kitur šalyje laikėsi drėgmės perteklius.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausringa buvo tik Joniškio rajone, aplinkiniuose rajonuose, taip pat Klaipėdoje ir Kretingoje drėgmė sąlygos buvo optimalios, o kitur fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Joniškio rajone, optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios Klaipėdos ir Vilkaviškio apylinkėse, o kitur šalyje laikėsi drėgmės perteklius.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo šlapi, arba labai šlapi, vietomis – drėgnoki, o šiaurės vakariniuose ir vakariniuose šalies rajonuose – sausi. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai 20 cm gylyje palengva pradėjo sausėti, tik daugelyje rytinių ir šiaurės rytinių šalies rajonų išliko labai šlapi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–51 °C, Dotnuvoje ir Dūkšte jie įšilo kiek mažiau – iki 31–39 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia pakilo iki 22–30 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 75–90 val., vakariniame šalies pakraštyje 94–98 val., o trumpiausiai (vos mažiau nei 75 val.) saulės spinduliais lepinosi Šiaulių ir Šiaurės Rytų Lietuvos gyventojai (2 pav.).

2 paveikslas. Antrojo liepos mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)