Dažniausiai užduodami klausimai

Turinys:

• 1. Hidrometeorologinė informacija
  • 1.1 Kaip galima gauti hidrometeorologinę informaciją?
  • 1.2 Ar studentai gali gauti hidrometeorologinę informaciją nemokamai?
  • 1.3 Kur LHMT svetainėje galima rasti meteorologinės ir hidrologinės informacijos?
  • 1.4 Kokiame interneto puslapyje galėčiau rasti viso pasaulio orus?
• 2. Prognozės
  • 2.1 Kaip pagal trukmę skirstomos prognozės?
  • 2.2 Kokie orai bus kitą savaitę?
  • 2.3 Kokia bus ši vasara? Kokie orai bus rugpjūtį?
  • 2.4 Kokiais duomenimis naudojasi LHMT sinoptikai, sudarydami prognozes?
  • 2.5 Pagal kokius požymius galima nuspėti orus?
• 3. Prietaisai, matavimai
  • 3.1 Kaip nustatyti naują kambarinį barometrą?
  • 3.2 Matuojant kritulius standartiniu Tretjakovo kritulmačiu ir neturint taruotų kolbų, krituliai matuojami mililitrais. Kaip perskaičiuoti į milimetrus?
  • 3.3 Kokiame gylyje matuojama vandens temperatūra Lietuvos ežeruose ir upėse?
• 4. Hidrometeorologiniai reiškiniai, terminai, sąvokos, rekordai
  • 4.1 Kas yra hidrometeorologija?
  • 4.2 Kas tai yra klimatologija?
  • 4.3 Kodėl daugiausiai giedromis naktimis būna šalnos?
  • 4.4 Kaip susidaro varvekliai?
  • 4.5 Kaip susidaro šerkšnas ant medžių?
  • 4.6 Kuo skiriasi „nedidelis lietus“ ir „trumpai palis“? Kiek trunka trumpas lietus?
  • 4.7 Jūros bangos aukštis matuojamas balais. Kiek vienas balas yra metrais.?
  • 4.8 Ką reiškia ledo suirimo skaičius?
  • 4.9 Kodėl Lietuvoje nebūna tornadų?
  • 4.10 Pasaulyje užregistruoti meteorologiniai rekordai
  • 4.11 Kada anksčiausiai Lietuvoje buvo iškritęs sniegas?
  • 4.12 Kiek daugiausiai iškrito sniego per vieną kartą?
  • 4.13 Kaip suteikiami vardai uraganams ir ciklonams?
  • 4.14 Kokia yra tornadų stiprumo matavimo skalė?

Atsakymai:

• 1. Hidrometeorologinė informacija

  • 1.1 Kaip galima gauti hidrometeorologinę informaciją?

    Visa hidrometeorologinė informacija yra saugoma LHMT. Prašom kreiptis oficialiu raštu į LHMT Direktorių (laisva pateikimo forma), nurodykite, kokios informacijos ir iš kokių meteorologijos ar hidrologijos stočių Jums reikia.

    Informaciją apie mūsų teikiamas paslaugas bei jų kainas rasite skyrelyje Paslaugos.

  • 1.2 Ar studentai gali gauti hidrometeorologinę informaciją nemokamai?

    Taip. Visi studentai, kuriems reikalinga hidrometeorologinė informacija rašant kursinius, bakalaurinius ar magistrinius darbus, gali atvykti į LHMT archyvą ir nusirašyti reikiamą informaciją. Jiems reikia turėti savo mokymo įstaigos raštą, kuriame būtų nurodyta, kokia informacija (meteorologijos ar hidrologijos stotys, stebėjimų laikotarpis) ir kokiems tikslams (nekomerciniams) yra reikalinga. Elektroniniu paštu duomenys studentams nesiunčiami.

    Jei pageidaujate parengtos informacijos, teks mokėti už jos parengimo sąnaudas (žr. LHMT Direktoriaus 2008 m. kovo 19 d įsakymo Nr.V-38 3 punktą skyriuje PASLAUGOS).

  • 1.3 Kur LHMT svetainėje galima rasti meteorologinės ir hidrologinės informacijos?

    Skyrelyje Operatyvi informacija pateikiamas Faktinių orų Lietuvoje žemėlapis (informacija atnaujinama kas 3 valandas), Hidrologinė informacija apima Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens temperatūros ir bangų aukščio prognozę bei informaciją apie vandens temperatūra telkiniuose (šiltuoju metų laiku) arba ledo reiškinius (šaltuoju metų laiku).

    Kadangi mūsų duomenys mokami, archyvo nededame.

  • 1.4 Kokiame interneto puslapyje galėčiau rasti viso pasaulio orus?

    Siūlome užsukti World Weather Information Service. Čia rasite nuorodas į šalių – PMO narių oficialius hidrometeorologinių organizacijų puslapius bei pagrindinių šių šalių miestų orų prognozes artimiausioms dienoms.

    Gana daug informacijos rasite:
    www.weatheronline.co.uk
    www.wetterzentrale.de
    www.gismeteo.ru
    edition.cnn.com/WEATHER
    www.meteo.uni-koeln.de
    www.wunderground.com/global
    profi.wetteronline.de
    www.dwd.de
    meteo.icm.edu.pl
    

• 2. Prognozės

  • 2.1 Kaip pagal trukmę skirstomos prognozės?

    Prognozės būna:
    3, 6, 9, 12 val. – labai mažo išankstumo;
    24, 48 val. – trumpalaikės;
    3-10 parų – vidutinio išankstumo;
    >10 parų – ilgalaikės prognozės.

  • 2.2 Kokie orai bus kitą savaitę?

    Prognozės sudaromos 5 parom. Jas rasite skyrelyje Orų prognozė. Sekmadienį per LTV ir LNK vakaro informacines laidas ateinančios savaitės orus apžvelgia LHMT sinoptikai.

  • 2.3 Kokia bus ši vasara? Kokie orai bus rugpjūtį?

    Ilgalaikių prognozių (mėnesiui, sezonui) nesudarome.

  • 2.4 Kokiais duomenimis naudojasi LHMT sinoptikai, sudarydami prognozes?

    Pagal tarptautines sutartis LHMT gauna ir prognozuojant naudoja skaitmeninis atmosferos slėgio, vėjo stiprumo, santykinio atmosferos drėgnumo prognozes iš Vokietijos orų tarnybos. Taip pat naudojami faktiniai stebėjimų duomenys, Geostacionaraus palydovo duomenys ir kt. informacija.

  • 2.5 Pagal kokius požymius galima nuspėti orus?

    Sinoptikai orus ne spėja, o prognozuoja. Liaudiškų orų spėjimo pavyzdžių rasite skyrelyje Įvairenybės. Taip pat siūlome pavartyti: Vladas Portapas, Įdomioji meteorologija, Vilnius: Mokslas, 1990. Vladas Portapas, Šimtas meteorologijos mįslių, Vilnius: Vaga, 1982.

• 3. Prietaisai, matavimai

  • 3.1 Kaip nustatyti naują kambarinį barometrą?

    Paskambinkit į artimiausią meteorologijos stotį (Kontaktai) ir sužinokite faktinį atmosferos slėgį. Tuomet nustatykite barometrą pagal instrukciją.

  • 3.2 Matuojant kritulius standartiniu Tretjakovo kritulmačiu ir neturint taruotų kolbų, krituliai matuojami mililitrais. Kaip perskaičiuoti į milimetrus?

    Tretjakovo kritulmačiui 200 ml = 10 mm.

  • 3.3 Kokiame gylyje matuojama vandens temperatūra Lietuvos ežeruose ir upėse?

    Ežeruose vandens temperatūra matuojama 10 cm gylyje nuo vandens paviršiaus, gylis toje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Upėse – tėkmėje, 30 cm gylyje nuo vandens paviršiaus.

• 4. Hidrometeorologiniai reiškiniai, terminai, sąvokos, rekordai

  • 4.1 Kas yra hidrometeorologija?

    Hidrometeorologija – tai hidrologija ir meteorologija. Hidrologija – mokslas tiriantis hidrosferos gamtinius vandenis. Meteorologija – mokslas apie Žemės atmosferą, jos sandarą, savybes, šilumos ir vandens balansą, oro masių judėjimą ir joje vykstančius kitus fizinius procesus.

  • 4.2 Kas tai yra klimatologija?

    Klimatologija – mokslas, tiriantis Žemės klimatą, jo formavimosi sąlygas ir priežastis, klimatų tipus, jų pasiskirstymą Žemėje ir pakitimus laike.

  • 4.3 Kodėl daugiausiai giedromis naktimis būna šalnos?

    Giedromis ir nevėjuotomis naktimis, nesant debesų sluoksnio, sulaikančio žemės paviršiaus spinduliuojamą ilgabangę radiaciją, susidaro sąlygos radiaciniam žemės paviršiaus atšalimui, tuo pačiu ir radiacinėm šalnom.

  • 4.4 Kaip susidaro varvekliai?

    Varvekliai dažniausiai susidaro ankstyvą saulėtą pavasarį, kai dieną Saulė jau tirpina sniegą ir ledą, laša nuo stogų, o naktį pašąla, sustingsta vandens lašai. Varvekliai gali susidaryti ir žiemą, jei šiluma ir šaltis pradeda dirbti pamainomis.

  • 4.5 Kaip susidaro šerkšnas ant medžių?

    Šerkšnui susidaryti reikalingos 3 sąlygos: šaltis, rūkas ir silpnas vėjas. Rūko lašeliai prišąla prie šaltų šakų, kimba vienas prie kito. Nuo kristalizacijos sąlygų priklauso, koks šerkšnas susidarys – kristalinis ar grūdėtasis.

  • 4.6 Kuo skiriasi „nedidelis lietus“ ir „trumpai palis“? Kiek trunka trumpas lietus?

    „Nedidelis lietus“ reiškia, kad lietaus metu iškritusių kritulių kiekis bus nedidelis, prilis nedaug, tačiau nepateikiama informacija apie lietaus trukmę: gali dulksnoti visą dieną, gali trumpai palyti. „Trumpai palis“ patikslina lietaus trukmę (lis neilgai). Trumpo lietaus trukmė – ne daugiau kaip 3 valandos per pusę paros.

  • 4.7 Jūros bangos aukštis matuojamas balais. Kiek vienas balas yra metrais.?

    Bangų aukštis matuojamas balais nuo 0 iki 9:
    0 balų – jūra kaip veidrodis;
    1 balas – iki 0,3 m;
    2 balai – 0.3-0,6 m;
    3 balai – 0,6-1,2 m;
    4 balai – 1,4-2,4 m;
    5 balai – 2,4-4 m;
    6 balai – 4-6 m;
    7 balai – 6-9 m;
    8 balai – 9-14 m;
    9 balai – daugiau negu 14 m.

  • 4.8 Ką reiškia ledo suirimo skaičius?

    Ledo suirimo balai rodo, kokią dalį vandens telkinio paviršiaus sudaro properšos, pvz. 2 balai reiškia, kad properšos sudaro 20% paviršiaus.

  • 4.9 Kodėl Lietuvoje nebūna tornadų?

    Lietuvoje tokios kilmės ir struktūros sūkurius vadiname viesulais. Jų pasitaiko, nors ir ne tokių galingų, kaip tropikuose. Gana dažnai viesulai susisuka virš jūros, laužydami medžius pralekia mišku. Stipriausias viesulas, 1981-05-29 kliudęs Širvintas, pareikalavo aukų.

  • 4.10 Pasaulyje užregistruoti meteorologiniai rekordai

    Žemiausia oro temperatūra –89,2°C stebėta Vostok stotyje Antarktidoje 1983-07-21.
    Aukščiausia oro temperatūra +57,8°C užregistruota Al Aziziyah (Libija) 1922-09-13.
    Pati „šlapiausia “ vieta Žemėje yra Wai’ale’ale Havajuose. Per metus čia vidutiniškai iškrenta 11685 mm kritulių. 1982 m. – net 16916 mm.
    Aukščiausias atmosferos slėgis, perskaičiuotas jūros lygiui, 1083,8 hPa užfiksuotas Agata (Sibire) 1968-12-31.

  • 4.11 Kada anksčiausiai Lietuvoje buvo iškritęs sniegas?

    1972-09-28 Panevėžyje ir 1972-09-29 Ignalinoje.

  • 4.12 Kiek daugiausiai iškrito sniego per vieną kartą?

    2009 m. sausio mėn. Kaune vieno snygio metu sniego dangos storis padidėjo 42 cm.

    Daugiau rekordų rasite skyrelio Klimatas rubrikoje Meteorologiniai rekordai Lietuvoje.

  • 4.13 Kaip suteikiami vardai uraganams ir ciklonams?

    Europos sinoptiniuose žemėlapiuose ryškesni ciklonai ir anticiklonai dažnai turi vardus, kad būtų patogiau sekti jų kelią. Šiems sūkuriams vardus suteikia Vokietijos orų tarnyba. Labai galingi ciklonai, nešantys uraganinius vėjus, tampa žinomi visiems.

    JAV meteorologai 1950 m. pradėjo pagal abėcėlę teikti vardus uraganams. Pradedant 1953 m., jiems buvo suteikiami tik moterų vardai. 1979 m. pradėti vartoti ir vyrų vardai, to reikalaujant moterų organizacijoms. Šiais laikais meteorologai yra numatę būsimųjų šešerių metų uraganų vardus: kiekvienos raidės po tris vyrų ir po tris moterų vardus. Kas šešeri metai sąrašas atnaujinamas. Pasaulio meteorologijos organizacijos vadovaujamos audrų prognozavimo tarnybos priėmė uraganų vardų sistemą.

    Kai kurios regioninės tarnybos kiekvieną audrų sezoną pradeda pirmąja abėcėlės raide A, o kitos – raide, ties kuria sustojo praėjusįjį kartą. Baisiausių uraganų vardai išmetami iš sąrašo - kad daugiau niekada nepasikartotų.

    Lietuvoje prisimename siautėjusius „Anatolijų“ (1999 m.), „Erviną“ (2005 m.), tačiau daugiausia žalos padarė 1967 m. per visą šalį keliavęs uraganinis vėjas.

  • 4.14 Kokia yra tornadų stiprumo matavimo skalė?

    Tornadai apibūdinami pagal Fujita skalę, svarbiausi kriterijai yra vėjo greitis ir padaryta žala. Skiriamos 6 tornadų kategorijos:
    F0 (lengvas) – vėjo greitis <116 km/h;
    F1 (vidutinis) – vėjo greitis 117–180 km/h;
    F2 (stiprus) – vėjo greitis 181–251 km/h;
    F3 (niokojantis) – vėjo greitis 252–330 km/h;
    F4 (naikinantis) – vėjo greitis 331–417 km/h;
    F5 (katastrofiškas) – vėjo greitis >418 km/h.

Puslapis atnaujintas: 2010-02-17 11:21:14