Energijos masė, judanti nuo Saulės link mūsų šviesos greičiu, turi bendrą pavadinimą elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa. Nešamą energijos kiekį lemia bangos ilgis (dažnis) – kuo mažesnis bangos ilgis, tuo didesnė energija. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai (400–700 nm), vadinamai matomąja šviesa (1 nm =10-9 m). Spektro dalis, pagal bangos ilgį esanti už mėlynosios dalies, vadinama ultravioletine (UV). Ji paprastai dalijama į:

• UVA, bangos ilgis 315–400 nm;
• UVB, bangos ilgis 280–315 nm;
• UVC, bangos ilgis 100–280 nm.

Iš jų pavojingiausia dalis, pasiekianti Žemės paviršių, yra UVB. Ji turi poveikio žmogaus sveikatai, t. y. gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastis, veikia augalų ir gyvūnų DNR.

Potencialiai pavojingiausia yra UVC energija, bet ji beveik nepasiekia Žemės paviršiaus. UVB irgi yra labai stipriai sugeriama atmosferoje, o Žemę pasiekia tik maža jos dalis. UVA ozonas absorbuoja silpniau, išsklaido arti Žemės paviršiaus. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94% yra UVA ir 6% UVB.

Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozonas atmosferoje mažėja dėl:

• cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų;
• stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir dujų (natrio junginių) būsenos.

Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1%, UVB kiekis gali padidėti 2%. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena Žemės paviršiuje. Viena iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).

UV spinduliuotės poveikis sveikatai. Mažų UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Ji taip pat naudojama kai kurioms ligoms (pvz., rachitui, žvynelinei ar egzemai) gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.

Chroniški (ilgalaikiai) efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20% kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo. Augantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi kokybė yra per ilgo buvimo saulėje priežastis. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegimą kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio atvejų didėjimą. Efektyvios švietimo programos, skiriant finansavimą sveikatos apsaugos sistemai (ypač odos vėžio ir kataraktos gydymui, kuriam pasaulyje išleidžiami milijardai), gali stiprinti nacionalinę ekonomiką.

UV indeksas - tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.

• 0-2 - UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
• 3-5 - UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;
• 6-7 - UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.
• 8-10 - UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.

Visuomenės sveikatos požiūriu ypač svarbu apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Remiantis tyrimų išvadomis, daugiau kaip 90% nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Todėl bazinės UV apsaugos priemonės, susijusios su UV indeksu, pirmiausia yra skirtos šviesiaodžiams, linkusiems apdegti žmonėms, kurie yra ypač jautrūs UV spinduliuotei. Laikoma, kad odos vėžys retesnis tarp tamsiaodžių žmonių, tačiau UV jiems irgi pavojinga poveikiu akims ir imuninei sistemai.

Norint praktiškai naudotis UVI, reikia žinoti, kuriam iš 6 tipų (pagal žemiau duotą lentelę) priklauso Jūsų oda:

• I tipas. Oda ypač šviesi, strazdanota, akys mėlynos, plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).
• II tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.
• III tipas. Oda šviesi iki šviesrudės, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios, gerai įdega, nudega retai.
• IV tipas. Oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada nenudega.
• V tipas. Natūraliai ruda oda.
• VI tipas. Natūraliai juoda oda.

Saulės apsaugos faktorius (SAF). Norint pailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan. SAF parodo, kiek efektyvus šis produktas. Saulės ekranas neturi būti naudojamas deginimosi laiko ilginimui. Žemiau esanti lentelė rodo, kokios SAF reikšmės tinka įvairiems odos tipams ir UV lygiams. Papildomai reikia apsaugoti akis akiniais su UVA ir UVB filtrais.

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo darbą, reikia teisingai jais naudotis ir laiku atnaujinti. Pasimaudžius, nusitrynus ar nusišluoščius rankšluoščiu, losjonas dingsta nuo mūsų kūno ir tikrasis apsaugos faktorius lieka mažesnis, nei parašyta etiketėje. Todėl jį reikia nuolat atnaujinti. Nors pirminei vėžio prevencijai svarbu išvengti nudegimo saulėje, sukaupta UV spinduliuotė vaidina labai svarbų vaidmenį odos vėžio vystymuisi ir didina pavojų akims ir imuninei sistemai.

UVI visada pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai Saulė yra aukščiausiai danguje (zenite), tačiau šis momentas nėra vidurdienis vietos laiku. Lietuvoje vietos saulės vidurdienis yra apie 13:30 val.

UV intensyvumą lemia šie veiksniai:

• bendras ozono sluoksnio storis – kuo jis didesnis, tuo daugiau UV sugeria. Sumažėjus ozono kiekiui 1%, UVB kiekis gali padidėti 2%;
• Saulės aukštis – kuo jis didesnis, tuo trumpesnis spindulio kelias atmosferoje ir tuo mažiau UV absorbuojama;
• aukštis virš jūros lygio – kuo jis didesnis, tuo daugiau UV mus pasiekia;
• debesuotumas – kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau jis sulaiko UV spinduliuotės. Ploni persišviečiantys debesys dėl išsklaidymo gali dar padidinti UV prietaką.

Taigi, didžiausias UV kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį.

Kaip elgtis saulėje I ir II tipo odą turintiems žmonėms (ir vaikams)

Žinotina:

• šviežias sniegas atspindi daugiau kaip 80% įdegį lemiančios UV;
• daugiau kaip 50% dienos UV dozės tenka intervalui tarp 11 ir 14 val (saulės laiku);
• ploni debesys gali praleisti daugiau kaip 90% UV;
• kylant aukštyn UV spinduliuotė didėja apie 4% kas 300 m;
• smėlis atspindi iki 25% UV;
• dirbantys viduje gauna tik 0,2–0,1 UV to kiekio, kurį gauna dirbantys lauke;
• vanduo praleidžia apie 95% UV, 40% prasiskverbia iki 0,5 m gylio;

Ultravioletinės spinduliuotės poveikio nereikėtų sieti su kūno įkaitimu. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu kūną vėsina lengvas vėjelis – UV vis tiek jus veikia.