Hidrometeorologija – tai hidrologija ir meteorologija kartu. Hidrologija – mokslas tiriantis hidrosferos gamtinius vandenis. Meteorologija – mokslas apie Žemės atmosferą, jos sandarą, savybes, šilumos ir vandens balansą, oro masių judėjimą ir joje vykstančius kitus fizinius procesus.

Klimatologija – mokslas, tiriantis Žemės klimatą, jo formavimosi sąlygas ir priežastis, klimatų tipus, jų pasiskirstymą Žemėje ir pakitimus laike.

Dėl žmonių veiklos (pramonės, žemės ūkio, transporto) sukeltos atmosferos taršos Žemės atmosferoje stiprėja šiltnamio efektas. Šiltnamio efektas atmosferoje pasireiškia tuo, kad iš Saulės ateinantys spinduliai pasiekia ir sušildo Žemės paviršių, tačiau šiluma sklindanti nuo Žemės paviršiaus yra sulaikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų (teršalų). Panašiai veikia stiklas ar plėvelė sodininkų šiltnamiuose, todėl šis reiškinys ir vadinamas šiltnamio efektu. Dėl klimato kaitos pasaulyje daugėja ekstremalių orų: karščio bangų, liūčių, stiprių vėjų, kyla vandenynų lygis.
Pasiūlymai filmukams:
- ENG
- ENG (su LT subtitrais)
- Paveikslėlis (pagal US EPA, 2012)

Pasaulinės meteorologijos organizacijos informacinės sistemos World Weather Information Service interneto svetainėje arba Pasaulinės meteorologijos organizacijos interneto svetainėje

Labai mažos trukmės – iki 12 valandų (iki pusės paros);
Mažos trukmės – nuo 12 iki 36 valandų (nuo pusės paros iki 3 parų);
Vidutinės trukmės – nuo 72 iki 240 valandų (iki 10 parų).

Tarnybos interneto svetainėje rasite savaitės (7 parų) orų prognozę (spustelėjus „pele“ ant miesto pavadinimo ar įvedus dominančios vietovės pavadinimą atsivers papildomas pasirinkimas 7 paros). Ši prognozė atnaujinama kasdien. Ilgesniam nei 7 parų laikotarpiui prognozės būna labiau apibendrintos, sudaromos dideliems regionams. Jose dažniausiai numatoma tik vidutinė laikotarpio oro temperatūra ar bendras kritulių kiekis, pateikiamas jų palyginimas su klimato norma. Tokias mėnesio ir sezono prognozės taip pat rasite Tarnybos svetainėje (Prognozės – Vidutinės temperatūros ir kritulių kiekio prognozė).

Prognozavimas prasideda nuo esamos sinoptinės situacijos įvertinimo, atmosferoje vykstančių procesų sampratos. Informacija apie faktinius orus gaunama ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių meteorologijos, aerologijos stočių, meteorologinių palydovų, radarų, žaibų aptikimo sistemų. Pokyčiai atmosferoje vyksta pagal tam tikrus fizikos dėsnius, pastarieji išreiškiami matematinėmis lygtimis, kurias išsprendus galima įvertinti būsimą atmosferos būvį, apskaičiuoti numatomą temperatūrą, kritulių kiekį ir t.t.
Tarnyboje skaičiavimams atlikti naudojami HIRLAM ir HARMONIE skaitmeniniai orų prognozių modeliai, o didesnės trukmės prognozėms – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre (ECMWF) „sukamų“ modelių rezultatai. Pagal tarptautines sutartis LHMT gauna ir prognozuojant naudoja skaitmenines atmosferos slėgio, vėjo stiprumo, santykinės atmosferos drėgmės prognozes iš Vokietijos orų tarnybos. Taip pat naudojami faktiniai stebėjimų duomenys, Geostacionaraus palydovo duomenys ir kt. informacija. Įprasta orų prognozė gimsta specialistui išanalizavus esamus orus bei įvertinus modeliavimo (skaičiavimų) rezultatus, jų patikimumą. Detaliau su orų prognozavimu galima susipažinti Tarnyboje organizuojamų edukacinių renginių metu.

Sinoptikai orus ne spėja, o prognozuoja, tačiau liaudiškų orų spėjimo pavyzdžių rasite skyrelyje Įvairenybės. Taip pat siūlome pavartyti Vlado Portapo leidinius „Įdomioji meteorologija“, „Šimtas meteorologijos mįslių“.

Šiuo atveju minimos skirtingas lietaus savybes. Būdvardis „nedidelis“ parodo, kad prilis nedaug (iš debesies iškritusio vandens kiekis bus nedidelis), tačiau nesuteikia jokios informacijos apie lietaus trukmę: nedaug prilyti gali ir kelias minutes trunkančio vasaros lietaus metu ir visą dieną įkyriai dulksnojant. Prognozėje jis naudojamas, kai numatoma, jog per pusę paros (12 val.) iškris ne daugiau nei 1 mm kritulių. Prieveiksmis „trumpai“ pasako, kad lis neilgai, tačiau nesuteikia informacijos apie lietaus intensyvumą: keliolika minučių trunkančios vasaros liūtys gali „išpilti“ tokį vandens kiekį, kokio kartais neiškrenta per visą mėnesį, tačiau trumpo lietaus metu gali ir tik pakrapnoti. Terminas „trumpas lietus“ gali būti naudojamas, kai numatoma, jos lietus truks ne ilgiau kaip 3 valandas (t.y. aštuntadalį paros).

Ežeruose vandens temperatūra matuojama 10 cm gylyje nuo vandens paviršiaus, gylis toje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Upėse – tėkmėje, 30 cm gylyje nuo vandens paviršiaus.

Giedromis ir nevėjuotomis naktimis, nesant debesų sluoksnio, sulaikančio žemės paviršiaus spinduliuojamą ilgabangę radiaciją, susidaro sąlygos radiaciniam žemės paviršiaus atšalimui, tuo pačiu ir radiacinėms šalnoms.

Varvekliai dažniausiai susidaro ankstyvą saulėtą pavasarį, kai dieną Saulė jau tirpina sniegą ir ledą, laša nuo stogų, o naktį pašąla, sustingsta vandens lašai. Varvekliai gali susidaryti ir žiemą, jei šiluma ir šaltis pradeda dažnai keistis.

Šerkšnui susidaryti reikalingos 3 sąlygos: šaltis, rūkas ir silpnas vėjas. Rūko lašeliai prišąla prie šaltų šakų, kimba vienas prie kito. Nuo kristalizacijos sąlygų priklauso, koks šerkšnas susidarys – kristalinis ar grūdėtasis.

Bangų aukštis matuojamas arba vizualiai nustatomas pusmetriais.
0 balų – tyka, veidrodinis jūros paviršius;
1 balas - rami jūra, raibuliavimas;
2 balai – lengvas bangavimas, bangų aukštis iki 0,5 m;
3 balai – silpnas bangavimas, bangų aukštis 0,5-1,0 m;
4 balai – vidutinis bangavimas, bangų aukštis 1-2 m;
5 balai – audringa jūra, bangų aukštis 2-3 m;
6 balai – labai audringa jūra, bangų aukštis 3-5 m;
7 balai – aukštos bangos, bangų aukštis 5-7 m;
8 balai – labai aukštos bangos, bangų aukštis 7-10 m;
9 balai – ypatingai aukštos bangos, bangų aukštis >10 m.

Lietuvoje tokios kilmės ir struktūros sūkurius vadiname viesulais. Jų, nors ir ne tokių galingų kaip tropikuose, pasitaiko beveik kasmet. Gana dažnai viesulai susisuka virš jūros, laužydami medžius pralekia mišku. Stipriausias viesulas, 1981-05-29 kliudęs Širvintas, pareikalavo aukų.

Žemiausia oro temperatūra –89,2°C stebėta Vostok stotyje Antarktidoje 1983-07-21.
Aukščiausia oro temperatūra +56,7 °C užregistruota Mirties slėnyje (JAV) 1913-07-10.
Pati „šlapiausia “ vieta Žemėje yra Wai’ale’ale Havajuose. Per metus čia vidutiniškai iškrenta 11685 mm kritulių. 1982 m. – net 16916 mm.
Aukščiausias atmosferos slėgis, perskaičiuotas jūros lygiui, 1083,8 hPa užfiksuotas Agata (Sibire) 1968-12-31.

1972-09-28 Panevėžyje ir 1972-09-29 Ignalinoje.

2009 m. sausio mėn. Kaune vieno snygio metu sniego dangos storis padidėjo 42 cm. Kiti rekordai.

Europos sinoptiniuose žemėlapiuose ryškesni ciklonai ir anticiklonai dažnai turi vardus, kad būtų patogiau sekti jų kelią. Šiems sūkuriams vardus suteikia Vokietijos orų tarnyba. Labai galingi ciklonai, nešantys uraganinius vėjus, tampa žinomi visiems. JAV meteorologai 1950 m. pradėjo pagal abėcėlę teikti vardus uraganams. Pradedant 1953 m., jiems buvo suteikiami tik moterų vardai. 1979 m. pradėti vartoti ir vyrų vardai, to reikalaujant moterų organizacijoms. Šiais laikais meteorologai yra numatę būsimųjų šešerių metų uraganų vardus: kiekvienos raidės po tris vyrų ir po tris moterų vardus. Kas šešeri metai sąrašas atnaujinamas.
Pasaulio meteorologijos organizacijos vadovaujamos audrų prognozavimo tarnybos priėmė uraganų vardų sistemą. Kai kurios regioninės tarnybos kiekvieną audrų sezoną pradeda pirmąja abėcėlės raide A, o kitos – raide, ties kuria sustojo praėjusįjį kartą. Baisiausių uraganų vardai išmetami iš sąrašo - kad daugiau niekada nepasikartotų. Lietuvoje prisimename siautėjusius „Anatolijų“ (1999 m.), „Erviną“ (2005 m.), tačiau daugiausia žalos padarė 1967 m. per visą šalį keliavęs uraganinis vėjas.

Tornadai apibūdinami pagal Fujita skalę, svarbiausi kriterijai yra vėjo greitis ir padaryta žala. Skiriamos 6 tornadų kategorijos:
F0 (lengvas) – vėjo greitis <116 km/h; (m/s)?
F1 (vidutinis) – vėjo greitis 117–180 km/h;
F2 (stiprus) – vėjo greitis 181–251 km/h;
F3 (niokojantis) – vėjo greitis 252–330 km/h;
F4 (naikinantis) – vėjo greitis 331–417 km/h;
F5 (katastrofiškas) – vėjo greitis >418 km/h.

Taip, visi studentai, kuriems reikalinga hidrometeorologinė informacija rašant mokslinius darbus, gali atvykti į LHMT archyvą ir nusirašyti reikiamus duomenis. Atvykus reikia turėti savo mokymo įstaigos raštą, kuriame būtų nurodyta, kokia informacija (meteorologijos ar hidrologijos stotys, stebėjimų laikotarpis) ir kokiems tikslams (nekomerciniams) yra reikalinga. Perspėjame, kad elektroniniu paštu duomenys studentams nesiunčiami, o jei pageidaujate Tarnybos specialistų parengtos informacijos, tektų sumokėti už jos parengimo sąnaudas.

Paskambinkit į artimiausią meteorologijos stotį (Kontaktai) norėdami sužinoti faktinį atmosferos slėgį ir pagal barometro instrukciją suderinkite savo barometro rodmenis. Arba galite atvežti savo barometrą kalibravimui mums ir tai padarysime už Jus. Paslaugų kainos.

Norėdami užsisakyti matavimo priemonių kalibravimą ar patikrą, susisiekite su Technikos skyriaus vedėju (Kontaktai) arba bendru Technikos skyriaus Kalibravimo (patikros) grupės el. paštu metlab@meteo.lt.. Prašymas atlikti matavimo priemonių kalibravimą ar patikrą pateikiamas raštu, pristatant jį kartu su matavimo priemonėmis. Kokioms matavimo priemonėms ir kokiomis kainomis atliekame kalibravimą ar patikrą galite pažiūrėti skyrelyje Paslaugų kainos.