Navigation Navigation

Back

2018-02-15 | Šimto Lietuvos gimtadienių orai

         1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryto Lietuvos Tarybos nariai susirinko dabartiniuose Signatarų namuose (Pilies g. 26) ir pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, kuri atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Nuo tos dienos praėjo džiaugsmo ir širdgėlos, nusivylimo ir pasididžiavimo pilnų 100 metų. Ta svarbia proga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė 100 metų vasario 16-tos dienos orų apžvalgą.

         1918 m. vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0 °C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau migla, buvo pastebimas šerkšnas. Sniego tądien nebuvo daug, vos 3 cm storio danga klojo žemę. Vis dėlto oras buvo ramus, vyravo tyka (tyka - tai oras be vėjo arba vėjo greitis 0 m/s) Artėjant pietų metui oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė Saulė, kuri tą dieną džiugino 6 valandas. Per visą parą nebuvo užfiksuota kritulių, pūtė nestiprus (apie 1 m/s) šiaurės rytų krypties vėjas. Vidutinė paros oro temperatūra vasario 16-ąją siekė -13,3 °C ir tai yra 8,7 laipsnio šalčiau lyginant su dabartinėmis klimato sąlygomis. Būtent tokiomis orų sąlygomis buvo pasirašytas mūsų Nepriklausomybės aktas. Šaltos buvo ir po to sekusių metų vasario 16-osios, oro temperatūra nukrisdavo iki -8,0 ir žemiau.

        Šiltesnis laikotarpis prasidėjo 1925 m. ir tęsėsi iki 1939 m. Šiuo laikotarpiu orai neretai priminė šiandienines orų sąlygas. Oro temperatūra 1925 m. vasario 16 d. buvo pakilusi net iki +9,7 °C. Tokiomis dienomis ir sniego danga neklodavo žemės arba buvo labai menka ir tesiekdavo 2–5 cm. Simboliška, bet nuo 1940 metų prasidėjo šaltasis periodas, kuris tęsėsi iki 1987 metų, kuomet laisvės pojūtis jau pleveno ore.

Vidutinės oro temperatūros Vilniuje 10 metų slankusis vidurkis, 1913-2017 m.

        1940 m. vasario 16 d. oro temperatūra buvo nukritusi net iki -22,1 C, žemę klojo 38 cm sniego danga ir vis snigo... Prasidėjus 5 dešimtmečiui šalčiai ėmė vyrauti mūsų krašte. Tokių itin žvarbių vasario 16 dienų buvo užfiksuota ir vėlesniais metais (1942, 1947, 1954, 1962, 1964, 1978, 1979, 1984, 1985 m.), kai oro temperatūra nukrisdavo iki -15,0 °C ir dar žemiau. Šiuo šaltu laikotarpiu gausu buvo ir sniego – sniego danga dažnai pasiekdavo net ir 30–40 cm. Storiausia sniego danga buvo 1970 m. vasario 16 d., kuomet užaugo iki 48 cm. Ne veltui sniegas siejasi su atšiauriu sąstingio laiku, kuomet ir Lietuvai niekaip nepavyko išsivaduoti iš ją apėmusios priespaudos. Vis dėlto po atšiauraus laiko nuo 1987 metų vasario 16 dienomis pradėjo jaustis tikras Nepriklausomybės pavasaris. Neretai vasario 16 d. oro temperatūra perkopdavo 0 °C, o kartais siekdavo net 6–7 °C šilumos, kaip antai 1995, 1998, 2001 metais.

Vasario 16-ios orų sąlygų faktai

   Vidutinė viso šimtmečio vasario 16-osios oro temperatūra Vilniuje -5,1 °C. Tačiau įvairiais metais ji kito nuo -26,2 °C minimalios (1947 m.) iki +9,7 °C maksimalios (1925 m.) oro temperatūros. Skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios šios dienos oro temperatūros yra net 35,9 °C .

Iš 100 metų, 10 metų vasario 16-osios dienų temperatūra nenukrito žemiau 0 °C ir visą parą buvo teigiama, o 68 dienas – per visą parą nepakilo aukščiau nulio ir laikėsi neigiama.

Oro temperatūra gali būti kontrastinga ne tik įvairiais metais, tačiau ir tą pačią dieną skirtinguose regionuose. Per šimtą metų šalčiausia vasario 16-ąją Lietuvoje buvo 1964 m. Lazdijuose, kai oro temperatūra nukrito iki -30 °C., tačiau tą pačią dieną Vilniuje temperatūra nukrito tik iki -17,8 °C.

Iš 100 vasario 16-ųjų 57 dienos buvo su krituliais – snigo, krito šlapdriba ar lijo lietus, ir net 87 dienas žemę dengė sniegas. Vidutiniškai vasario 16 d. Vilniuje iškrenta apie 2 mm kritulių ir žemė būna užklota 14 cm sniego dangos sluoksnio. Daugiausiai kritulių iškrito 1957 m. – 11,5 mm.Klimato kaita vyksta ir per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę. Per 100 metų vasario 16-ają minimali oro temperatūra pakilo 2 °C, maksimali 1°C, o sniego dangos storis sumažėjo 2 cm. Tokios tendencijos leidžia daryti išvadą, kad antrą Lietuvos šimtmetį švęsime dar šiltesnėmis klimato sąlygomis.

Kokių orų tikėtis šį šventinį savaitgalį?

     Artimiausia naktis numatoma debesuota, tik Aukštaitijos šiaurės rytinėje pusėje galimi pragiedruliai. Pučiant nestipriam vėjui ir pragiedrėjus šiame regione paspaus stipresnis, 11–13 laipsnių, šaltis. Šalies pietuose bei Žemaitijoje dangus bus labiau apniukęs, kai kur tikėtinas nedidelis sniegas, temperatūra pažemės iki 4–7 laipsnių šalčio, centriniuose ir šiauriniuose rajonuose bus keliais laipsniais šalčiau.

     Šventinę vasario 16-osios dieną orai po truputį keisis. Pamažu dangų užtrauks debesys, saulė trumpam gali pasirodyti nebent Vidurio Lietuvoje. Lengvai pasnyguriuos didesnėje šalies dalyje, tačiau tai neturėtų sutrukdyti šventinių renginių. Dėl plikledžio ir prispausto sniego reikėtų būti atidesniems keliuose ir aikštėse. Vidurdienį termometrai rodys 1–3 laipsnių šaltuką, kiek šilčiau bus prie jūros, nes sustiprės pietų, pietvakarių vėjas.

     Savaitgalį prie Baltijos šalių priartės nedidelis, bet nemažai sniego, o pajūryje ir šlapdribos, nešantis žemo atmosferos slėgio sūkurys. Naktimis temperatūra pažemės iki 1–7 laipsnių šalčio, pajūryje bus artima nuliui, o dienomis palei jūrą ir šalies pietvakariuose numatomas nedidelis atodrėkis, kai temperatūra perkops per nulį laipsnių. Lengvas šaltukas laikysis šalies rytiniuose bei šiauriniuose rajonuose. Trumpalaikį atšilimą vietomis lydės lijundra bei rūkas.

Po naujos kritulių porcijos pirmadienį į mūsų šalį kitą savaitę ims skverbtis šaltesnis oras, savaitei įpusėjus žiema grybštelės dar smarkiau.