Web Content Display Web Content Display

2018 m.rugpjūčio mėn. apžvalga

Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 18,2–19,6 °C (teigiama 1,7–2,3° anomalija), Klaipėdoje ir Nidoje atitinkamai 20,3 ir 20,9 °C (teigiama 2,5° anomalija) (1 pav.) Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–10 °C (Nidoje iki 14 °C). Aukščiausia oro temperatūra šį mėnesį pasiekė 30–35 °C. Iki rugpjūčio 4 d. tęsėsi kaitra*, prasidėjusi liepos 20 d. (30–34,9 °C). 8–10 dienomis registruotas dar vienas kaitros atvejis (30–33,5 °C).

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra

 

Rugpjūčio mėnesį kritulių iškrito nuo 23 iki 120 mm (0,4–1,7 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šiauriniame Lietuvos pakraštyje, didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Pietų Lietuvoje. Per mėnesį buvo 11 dienų, kai registruoti smarkaus lietaus** atvejai atskirose stotyse (rugpjūčio 11 d. net 16-oje matavimo punktų).

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis

 

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 15–20 m/s, Vėžaičiuose 23 m/s, Šilutėje ir Ukmergėje 25 m/s.

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį

 

 

Saulės spindėjimo trukmė rugpjūtį siekė 235–300 val. (artima SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota mėnesio pradžioje ir beveik visoje šalyje viršijo 50 °C – svyravo apie 50–55 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia, kaip ir praėjusį mėnesį, kilo iki 29–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 26–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, mėnesio pradžioje sausiau buvo tik Anykščių ir Pasvalio rajonuose, o pavienėse Raseinių, Joniškio, Panevėžio ir Biržų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, o šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje susidaręs drėgmės perteklius – Skuodo, Druskininkų, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose jis buvo itin didelis. Per mėnesį drėgmės kiekiai palengva mažėjo visoje šalyje, tačiau labiausiai – šiauriniuose šalies rajonuose – paskutinę kalendorinės vasaros dieną minėtame regione, taip pat Klaipėdos, Vilkaviškio ir Varėnos apylinkėse išliko sausiau, pavieniuose vakariniuose bei rytiniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos. Tik Rokiškio, Kupiškio, Jonavos, Prienų, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos ir Lazdijų apylinkėse laikėsi nedidelis drėgmės perteklius.

Rugpjūčio mėnesį vandens lygis upėse svyravo nedaug. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 1–51 cm žemesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį.

Daugiausiai buvo nusekę Nemunas ir Nevėžis. Gamtosauginis debitas išmatuotas Nemune ties Druskininkais, Ventoje, Upitoje, Lėvenyje.

Per mėnesį vanduo upėse atvėso 5,2–8,8 °C ir rugpjūčio 31 d. siekė 13,8–20,1 °C.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 7 cm. Vandens temperatūra rugpjūčio pirmomis dienomis buvo 26,3 °C, paskutinę dieną tik 20,0 °C.

* – stichinis meteorologinis reiškinys kaitra fiksuojamas, kai iš eilės 3 dienas ir ilgiau maksimali oro temperatūra būna +30 °C ir aukštesnė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“).

** – pavojingas meteorologinis reiškinys smarkus lietus fiksuojamas, kai per 12 ar mažiau valandų iškrinta 15–49 mm kritulių.