Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

2018 m. gegužės mėn. apžvalga

Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1–17,5 °C (teigiama 2,4–4,8° anomalija) (1 pav.). Tai karščiausia gegužė nuo 1961 metų: iki šiol aukščiausia vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (1993 ir 2013 m.), šiais metais – 1 laipsniu aukštesnė (16,4 °C). Gegužės 3 ir 29 d. pasiekti nauji tų parų karščio rekordai Lietuvoje, o 30-ąją – viso gegužės mėnesio rekordas (32,7 °C, Druskininkai). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -0,5...6,3 °C. Gegužės 5–8 d. vietomis, o gegužės 12–14, 20 ir 21 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -5...0 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gegužę kritulių iškrito mažiau nei įprastai: beveik visoje Pietų Lietuvoje, dalyje šiaurinių ir vakarinių rajonų jų išmatuota 7–25 mm (iki 0,5 SKN), kitur – iki 50 mm (0,5–0,9 SKN) ir tik Šiauliuose, Molėtuose ir Kyburiuose kritulių kiekis viršijo 50 mm (1–1,5 SKN) (2 pav.).

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 12–18 m/s, Nidoje 20 m/s.

Saulė gegužę spindėjo 358–399 val., vidutiniškai 102 val. ilgiau nei SKN. Ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota paskutinį dešimtadienį ir daug kur siekė 47–58 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 17–21 °C, aukščiausia kilo iki 28–32 °C, Pietų Lietuvoje – iki 34 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 25–31 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje visoje šalyje džiūvo – paskutinėmis mėnesio dienomis beveik visoje šalyje dirvožemiai buvo arba labai sausi, arba visiškai išdžiūvę, ir tik Molėtų rajone išliko drėgnesni.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, gegužės 23 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausringas laikotarpis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Mėnesio pabaigoje labai sausa buvo daug kur Pietų Lietuvoje, sausa – Vakariniame šalies pakraštyje ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas daug kur Šiaurės Rytų Lietuvoje, taip pat Kėdainių, Kelmės, Telšių, Rietavo ir Tauragės apylinkėse, ir tik Šiaulių, Radviliškio, Pagėgių ir Molėtų apylinkėse, kur lietaus buvo daugiau, drėgmės sąlygos buvo optimalios.

Gegužės mėnesį vandens lygis upėse žemėjo. Antrojo dešimtadienio krituliai truputį pristabdė vandens lygio kritimą. Ventoje ties Leckava užregistruotas žemiausias iki šiol stebėtas gegužės mėnesį vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 43 cm žemesnis ir iki 23 cm aukštesnis už gegužės mėnesio vidutinį daugiametį.

Gegužės mėnesį vanduo upėse sušilo 4,4–11,8 °C. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra buvo 17,4–23,6 °C.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Mėnesio pradžioje vandens temperatūra siekė tik 7,2 °C, o paskutinę mėnesio dieną – 20,9 °C